Tyrimas: kaip lietuviai elgiasi su panaudotais daiktais?

Tyrimas: kaip lietuviai elgiasi su panaudotais daiktais?

2021-03-30

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo pasikeitusį gyventojų požiūrį į pakartotinį daiktų naudojimą. Pagrindinis gyventojų motyvas pirkti ir parduoti naudotus daiktus tampa socialiai atsakinga elgsena, o ne pinigų stygius ar noras sutaupyti. Tyrimas taip pat patvirtino gyventojų pajamų augimo tendencijas − šalyje daugėja žmonių, kurie nurodo galintys sau lesti įsigyti naujų daiktų. 

„Mūsų atliktas kartotinis tyrimas atskleidė, kad naudotų daiktų rinkoje mažėja pirkėjų, kuriems aktuali mažiausia prekės kaina. Per pastaruosius trejus metus visose prekių kategorijose bent keliais procentiniais punktais paaugo gyventojų, namuose neturinčių naudoto daikto, skaičius. Taip pat išaugo skaičius tų, kurie nėra pirkę ar pardavę dėvėtų drabužių, avalynės, naudotos buitinės, garso ar vaizdo technikos, smulkių vaikiškų prekių“, – komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. 

Pasak finansų ekspertės, vis daugiau gyventojų išgalint įsigyti naujų daiktų, keičiasi išankstinės visuomenės nuostatos apie naudotus daiktus. Gyventojai vis rečiau sieja naudotus daiktus su finansiškai skurdžiu gyvenimu ir bando prisijaukinti pakartotinio naudojimo madą. 

Naudotų daiktų rinkos žvaigždė – rūbai 

Nors Lietuvos gyventojai ir toliau visų kategorijų panaudotus daiktus dažniausiai yra linkę dovanoti, tačiau pastaruoju metu antrinio naudojimo rinkoje daugėja parduodamų prekių.

„Populiariausioje drabužių kategorijoje pardavimo tendencija ypač ryški – dėvėtus drabužius parduodančiųjų skaičius per kelis pastaruosius metus išaugo net 55 procentais. Tikėtina, kad pokyčius šioje prekių kategorijoje lėmė elektroninių pardavimo platformų, tokių kaip „Vinted“, išpopuliarėjimas“, − sako J. Cvilikienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad gyventojų elgseną, tikėtina, koreguoja ir pandemijos ribojimai. Gyventojams daugiau laiko praleidžiant namuose atsiranda daugiau galimybių atlikti spintų „reviziją“ ir atrinkti nebenaudojamus daiktus bei drabužius, kuriuos galima lengvai ir patogiai parduoti internetu. 

Remiantis tyrimo rezultatais, šalies gyventojai taip pat linkę pirkti ar parduoti naudotą buitinę techniką, baldus ir vaikiškas prekes. Nepilnamečius vaikus auginančių tėvų kategorijoje taip pat ryškėja naudotų daiktų pirkimo-pardavimo tendencijos.  

„Smulkias vaikiškas prekes parduodančių tėvų skaičius per paskutinius kelerius metus išaugo dvigubai, o dovanotų daiktų gavusiųjų sumažėjo net 20 proc. punktų. Tad akivaizdu, jog tėvai nebenaudojamiems ar išaugtiems vaikiškiems daiktams vis dažniau stengiasi surasti naujus šeimininkus juos parduodami“, – sako J. Cvilikienė.

Tiesa, vaikų daiktų dovanojimas vis dar išlieka populiarus – maždaug pusė apklaustų respondentų smulkius ir stambius vaikiškus daiktus atiduoda dykai. Tokia tendencija natūrali, mat išaugti ar nebenaudojami vaikų daiktai įprastai perleidžiami artimųjų ar draugų šeimoms, o jei tokių šeimų artimoje aplinkoje nėra, svarstoma daiktų pardavimo alternatyva. 

Įrenginius atiduoda tėvams 

Kaip parodė tyrimas, rečiausiai gyventojai pakartotinai naudoja garso ir vaizdo techniką. Tikėtina, kad šį pokytį lėmė technologijų tobulėjimas − naujų aukšto lygio technologijų įrenginių pasiūla tapo itin didelė, ir net kainai jautrus pirkėjas gali rasti sau prieinamą naują įrenginį vietoje to, kad ieškotų gerai veikiančio naudoto.

„Išmanieji telefonai, kaip ir kompiuterinė technika, vis rečiau atsiduria antrojoje rinkoje. Tiesa, vyresnio amžiaus grupėse išlieka ryški telefonų gavimo, o kiek jaunesnėse amžiaus grupėse – dovanojimo tendencija. Tai didžiąja dalimi patvirtina dažnai pasitaikančią praktiką, kad aktyvūs darbingo amžiaus suaugusieji atiduoda savo panaudotus įrenginius tėvams ar kitiems vyresnės kartos giminaičiams“, – aiškina „Swedbank“ atstovė. 

Tyrimo duomenimis, 2021 m. naudotą išmanųjį telefoną pardavė ar įsigijo tik 1 iš 10 Lietuvos gyventojų. Naudota kompiuterinė technika įsigyjama kiek dažniau – tą šiemet padarė 2 gyventojai iš 10. 

Požiūris į panaudotus daiktus kinta

J. Cvilikienė išskiria panaudotų daiktų dovanojimo ar apsikeitimo tendenciją − dažniausiai žmonės taip elgiasi dėl finansinio sumanumo ir tikisi tokiu būdu sutaupyti.

„49 proc. apklausos respondentų teigia, kad pakartotinai naudoti daiktus juos skatina įsitikinimas, jog tokiu būdu nemažai sutaupys. Tiesa, lyginant su 2018 m., taip manančių skaičius sumažėjo. Be to, gyventojai vis dažniau vertina pakartotinio daiktų naudojimo socialinės atsakomybės aspektą. Manančių, kad tokiu būdu mažiau teršiama gamta ir eikvojami ištekliai, skaičius šiemet išaugo net 60 procentų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. 

Tyrimas parodė, kad gyventojai vis rečiau mano, jog pakartotinai daiktai naudojami iš skurdo – taip galvoja 3 respondentai iš 10. 

Anot J. Cvilikienės, tai įkvepianti tendencija, rodanti, kad pakartotinis daiktų naudojimas mūsų šalyje vis mažiau stigmatizuojamas ir turi potencialo populiarėti. 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.