Tyrimas: norinčių užsidirbti papildomai skaičius išaugo, tačiau realiai tą darančių − sumažėjo

Tyrimas: norinčių užsidirbti papildomai skaičius išaugo, tačiau realiai tą darančių − sumažėjo

2021-04-14

Įprastą gyvenimą supurčiusi pandemija ir dėl jos sumažėjusios dalies gyventojų pajamos galėjo tapti priežastimi imtis papildomos veiklos, tačiau papildomai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo, lyginant su 2017 metais, atskleidė „Swedbank“ tyrimas. Be galiojančių karantino apribojimų, ekspertai išskiria tokias priežastis, kaip nesėkmės baimė, biurokratija ir mokestinės prievolės. Įtakos galėjo turėti ir vidutinio darbo užmokesčio kilimas – dėl to gyventojų poreikis gauti pajamų iš papildomos veiklos galėjo mažėti. 

„Atliktas tyrimas parodė, kad papildomos veiklos besiimantys šalies gyventojai vidutiniškai uždirba nuo 100 iki 200 eurų, tam skirdami iki 5 val. per savaitę. Pastarųjų metų papildomų veiklų pobūdį diktuoja karantino apribojimai ir socialinių tinklų siūlomos galimybės“, − sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. 

Norai ir darbai nesutampa

Pasak jos, kiek paradoksalu, tačiau gyventojų norai prasilenkia su realiais veiksmais. Šiuo metu Lietuvos gyventojai užsidirbti papildomai nori dažniau nei prieš ketverius metus, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jie susilaiko nuo konkrečios veiklos. 

„Norinčių užsidirbti papildomai, bet nieko dėl to nedarančių, skaičius pakilo 12 procentų, tačiau tų, kurie veiklos imasi iš tiesų, sumažėjo 9 procentais. Panašu, kad gyventojai įžvelgia papildomo darbo privalumus, tačiau įvairios priežastys juos nuo tokios veiklos stabdo. Apie papildomos veiklos galimybę iš viso negalvoja 2 gyventojai iš 10“, – tyrimo rezultatus komentuoja J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, 3 gyventojams iš 10 papildomos veiklos teko ieškoti dėl pandemijos įtakos – sumažėjusio darbo užmokesčio ar atsiradusio laisvo laiko.

Kaip elgiasi Baltijos šalių kaimynai 

Estijoje papildomos veiklos besiimančių žmonių nuo 2017-ųjų taip pat sumažėjo – šis skaičius krito 17,5 procento, parodė tyrimas. Latvijoje realių veiksmų imamasi dažniau – papildomai užsidirbančiųjų skaičius išaugo 20 procentų.

„Toks ryškus papildomos veiklos pokytis Baltijos šalyse gali būti susijęs ir su vidutinio darbo užmokesčio pokyčiais. Latvijoje, kur papildomai dirbama dažniau, vidutinio atlyginimo augimas mažiausias – per pastaruosius trejus metus jis pakilo beveik 100 eurų ir siekia 841 eurą. Kai tuo tarpu Estijoje vidutinis atlyginimas sudaro 1200 eurų“, – sako J. Cvilikienė.

Pasak ekspertės, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius kelerius metus kilo sparčiau nei Latvijoje – beveik 200 eurų ir šiuo metu siekia 915 eurų.

„Papildomos veiklos gyventojai dažniausiai imasi būtent dėl didesnių pajamų – tai svarbu net 75 proc. respondentų. Be to, gyventojams taip pat aktualu saviraiškos galimybė ir lankstesnis darbo grafikas bei vieta“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. 

Papildomam darbui − dvigubai mažiau laiko

Tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai dažniausiai įdarbina savo įgūdžius – dirba laisvai samdomais specialistais, teikia namų priežiūros paslaugas, konsultuoja kitus. Taip pat neretai parduoda savo užaugintus ar pagamintus produktus, nuomoja patalpas.

„Didžiausias pokytis fiksuotas namų priežiūros paslaugų srityje − jas teikiančių žmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2017 m. Tikėtina, kad čia jaučiama didelė pandemijos įtaka, nes karantino metu tokių paslaugų poreikis tiesiog buvo mažesnis. Be to, augant vidutiniam darbo užmokesčiui, žmonės yra rečiau linkę imtis papildomų fizinių darbų“, – sako J. Cvilikienė.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog trumpėja papildomai veiklai skiriamas laikas – dažniausiai gyventojai dirba iki 5 val. per savaitę, kai anksčiau tai darydavo net dvigubai ilgiau – iki 10 val. per savaitę. 

Pasitelkia socialinius tinklus

Socialinių tinklų skvarba papildoma veikla užsiimantiems gyventojams suteikia vis daugiau galimybių. Tyrimo duomenimis, nuo 2017 m. daugiau nei 50 proc. išaugo žmonių, savo paslaugas siūlančių socialiniame tinkle „Facebook“, skaičius. 

„Bendrai socialiniais tinklais reklamai ar pardavimui naudojasi 85 proc. daugiau žmonių. Šiemet į antrąją populiariausių platformų vietą įšoko platforma „Vinted“, aplenkdama  „Instagram“. Šios lietuvių sukurtos platformos fenomenas greičiausiai susijęs su tuo, kad daiktus parduoti ten ypač paprasta, o pirkėjų srauto papildomai kurti nereikia, tad vartotojai gali sutaupyti“, – aiškina J. Cvilikienė.

Pasak ekspertės, nepaisant to, kad papildomam darbui laiko skiriama mažiau, gyventojų pajamos iš papildomos veiklos auga – dažniausiai uždirbama 100–200 eurų. Palyginimui, 2017 m. ši suma buvo perpus mažesnė.

Kas stabdo nuo papildomos veiklos 

Pasak J. Cvilikienės, labiausiai gyventojus nuo realių veiksmų imtis papildomos veiklos atbaido nepalankūs įstatymai ir dideli mokesčiai. Gyventojus taip pat neramina laiko ir įgūdžių, pradinio kapitalo trūkumas, o 2 iš 10 gyventojų nurodo tiesiog bijantys, kad nepasiseks.

„Tyrimas atskleidė ir kitą liūdną tendenciją – šiandien gyventojai gerokai rečiau svarsto apie nuosavo verslo kūrimą. Apie tai galvojančių skaičius sumažėjo 10 proc., o 4 iš 10 respondentų tokios minties neturi iš viso“, − sako ekspertė. 

Remiantis tyrimu, dalis žmonių baiminasi, kad nežinos, kaip parduoti produktus ir paslaugas, ar ras ir pasamdys tinkamus darbuotojus, supras biurokratinius reikalavimus. 

„Šių baimių stiprėjimas irgi gali būti tiesiogiai susijęs su šiandienine pandemijos situacija, kai gyventojai akylai stebi verslininkų padėtį, mato jų veiklos apribojimus ir iššūkius vykdyti pelningą veiklą“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.