Žaliosios energetikos poreikis auga: kokie veiksniai skatina investuoti į saulės elektrines

Prognozuojama, kad iki 2030 m. Lietuvoje elektrą turėtų gaminti maždaug kas trečias namų ūkis, o iki 2050 m. – pusė namų ūkių. Ar Lietuvai pavyks pasiekti šiuos energetinės nepriklausomybės strategijoje įrašytus skaičius, parodys laikas, tačiau „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad besidominčių saulės elektrinių įrengimu ar pajėgumų nuotolinėje jėgainėje įsigijimu daugėja. Kokie veiksniai skatina gyventojus atsigręžti į saulės energetiką?

„Pastebime, kad dėl valstybės teikiamos paramos, sumažėjusių reikalingų pradinių investicijų ir tikslinio bankų finansavimo saulės elektrinių patrauklumas ir poreikis auga. Prie to prisideda ir žmonėms vis labiau rūpintys aplinkosaugos klausimai bei kiti saulės elektrinių teikiami privalumai. Nuo vasaros vidurio jau esame pasirašę 200 paraiškų dėl tokio tipo elektrinių finansavimo už daugiau nei 1 mln. eurų“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Pagrindinis veiksnys – ekonominis 

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis teigia, kad pagrindinis faktorius, skatinantis Lietuvos gyventojus investuoti į saulės jėgainės įsirengimą, yra ekonominė nauda. 

„Gyventojai skaičiuoja, kad vieną kartą investavę, vėliau 25-erius metus galės naudotis labai pigia elektros energija. Investicija į saulės jėgainę vidutiniškai atsiperka per 8 metus, o visą likusį elektrinės tarnavimo laiką elektra vartotojui tampa tris kartus pigesnė, nes jam tereikia mokėti už elektros pasaugojimą tinkle. Įvertinus ir tai, kad pinigų vertė palaipsniui krenta, o elektros kaina ilguoju laikotarpiu auga, žmonėms tokia investicija atrodo dar patrauklesnė. Tai kaip indėlis banke su 7 proc. metinėmis palūkanomis“, – aiškina V. Mačiulis.

T. Pulikas pastebi, kad tikslinė finansavimo linija paskatino saulės energiją naudoti ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojus, kurie gali įsigyti reikiamą galią nutolusioje saulės jėgainėje. Įsigiję dalį nuotolinės jėgainės, net ir mokėdami lizingo įmoką, gyventojai gali iškart sumažinti išlaidas elektrai.

Leidžia sumažinti šildymo kainą

V. Mačiulis pasakoja, kad dar vienas svarbus saulės elektrinių privalumas yra galimybė sumažinti išlaidas ne tik elektrai, bet ir šildymui. „Saulės energija gali būti efektyviai panaudojama kartu su oras-vanduo šilumos siurbliais. Dėl dvipusės apskaitos sistemos vasarą saulės pagamintą energiją vartotojas gali naudoti žiemą ir tokiu būdu sumažinti 1 kWh šilumos energijos kainą iki vos 1 cento. Tai pranoksta net pigiausiu laikomą patalpų šildymą malkomis“, – aiškina V. Mačiulis.

Asociacijos vadovas įsitikinęs, kad saulės energijos įdarbinimas šilumos generavimui galėtų 5 kartus atpiginti šildymo sąnaudas ir daugiabučių gyventojams. „Pastačius saulės elektrinę ant daugiabučio stogo, kuris aprūpintų energija name įrengtą šilumos siurblį, gyventojams šiluma atpigtų nuo 5 ct/kWh iki 1 ct/kWh“, – skaičiuoja V. Mačiulis.

Moduliai – vietoje įprastos stogo dangos

„Tesla“ įkūrėjo amerikiečių verslininko Elono Musko saulės energetikos kompanija „SolarCity“ jau prieš kelerius metus pristatė saulės modulius, kurie montuojami kaip stogo čerpės. Verslininkas iškėlė ambicingą tikslą, kad išlaidos tokiam stogui būtų analogiškos įprastų čerpių stogui. V. Mačiulio teigimu, šiuo metu jau turime ir lietuvių gamintoją, kuris siūlo tokią stogo dangą, kuri gali atstoti modulius.  

„Jeigu žmogus stato namą ar keičia seną stogą nauju, tai kaip vieną iš alternatyvų jis tikrai turėtų įvertinti galimybę montuoti saulės elementus vietoje stogo dangos. Žinoma, tai nebūtų pigiausia alternatyva, tačiau jeigu lyginsime su brangiomis čerpėmis, ji – konkurencinga. Be to, juodas blizgantis stogas iš modulių atrodo įspūdingai“, – teigia V. Mačiulis. 

Leidžia sumažinti pėdsaką aplinkai

Vis dažniau saulės energijos alternatyvą gyventojai svarsto ir dėl noro rūpintis klimato kaita. „Aplinkosaugos klausimas gyventojams tampa vis svarbesnis, ypač – jaunesnėms kartoms. Ne paslaptis, kad energetikos sektorius pasaulyje yra vienas didžiausių teršėjų, todėl perėjimas prie atsinaujinančių išteklių naudojimo yra laikomas labai svarbiu, norint mažinti žmogaus neigiamą poveikį klimato kaitai“, – sako T. Pulikas.

ES nuosekliai vykdo žaliąją politiką ir yra užsibrėžusi, kad 2030 m. net 32 proc. energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Ekspertai skaičiuoja, kad gaminant 1 kWh elektros energijos į aplinką patenka apie 400 g anglies dvideginio. Kadangi Lietuvoje vartotojai įsirengia vidutiniškai 6-10 kW galios elektrinę, tai kiekvienas iš šių vartotojų per metus CO2 emisijas sumažina nuo 2,4 iki 4 tonų.

Nuo Europos dar atsiliekame

Pasak „Swedbank“ atstovo T. Puliko, nors Lietuvoje saulės energetika patiria tikrą bumą, nuo daugelio Vakarų Europos šalių mūsų šalis dar atsilieka. Vertinant pagal tai, kiek Lietuvoje vienam gyventojui tenka instaliuotos saulės elektrinės galios, nuo Vokietijos mes atsiliekame apie 20 kartų, nuo Belgijos ir Nyderlandų 13 kartų, nuo Didžiosios Britanijos 6 kartus. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad Lietuva smarkiai lenkia savo kaimynus latvius ir estus.

„Lietuvos energetikos sistema yra pažangi ir lanksti gaminančių vartotojų atžvilgiu, todėl galime tikėtis aktyvios tolimesnės saulės energetikos plėtros. Svarbu ir tai, kad gyventojai, investuodami į saulės elektrines ir decentralizuodami energijos gamybą, prisideda ir prie šalies energetinio saugumo“, – aiškina V. Mačiulis.