Atsidūrę romantinių sukčių spąstuose gyventojai neteko 300 tūkst. eurų

Per praėjusius metus dėl sukčiavimo internete imituojant romantines pažintis klientai neteko daugiau nei 300 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Reikšmingą lėšų dalį banko saugumo specialistams pavyko išsaugoti ir grąžinti klientams. Ši suma sudarė daugiau nei 230 tūkst. eurų.

„Praėjusiais metais gyventojai rečiau susidūrė su romantiniais sukčiais, tad ir bendra nuostolių suma buvo mažesnė, banko saugumo specialistai taip pat išsaugojo nemenką galimų nuostolių dalį. Vis dėlto, romantinis sukčiavimas rikiuojasi tarp vienų dažniausių ir „brangiausių“ sukčiavimo atvejų, tad prarasti budrumo nederėtų“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais su romantiniais sukčiais susidūrė 148 klientai – 27 proc. mažiau nei 2022 m. Tuo metu bendra gyventojų prarasta suma palyginamuoju laikotarpiu buvo 20 proc. mažesnė. 

Įtikina santykio nuoširdumu

Su savo aukomis sukčiai susipažįsta internetinėse pažinčių programėlėse ar socialiniuose tinkluose, ir, imituodami romantinį ryšį, ilgai su jomis bendrauja. Tokiu būdu tikimasi užsitarnauti aukos pasitikėjimą ir ją įtikinti, kad užmegztas santykis – tikras.

„Sukčiai yra įdėmūs klausytojai, jie stengiasi apie savo auką sužinoti kuo daugiau informacijos, kad galėtų kalbėtis apie neva bendrus pomėgius ar kitus siejančius dalykus. Tokiu būdu aukos patiki užmegzto santykio nuoširdumu, pamažu dingsta bet koks skeptiškas nusiteikimas dėl naujos pažinties. Kai piktavaliai pajunta, kad auka užkibo ant kabliuko, imasi pinigų išviliojimo taktikų“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, sukčiai paprastai prašo finansinės pagalbos sau ar savo neva sergančiam artimajam. Kartais įtikina, kad išsiuntė aukai dovaną, tačiau ši įstrigo muitinėje ir tik auka gali sumokėti reikiamą mokestį siuntai atgauti, nes dovana – aukos vardu. Prašymas atsiųsti pinigų kelionei aplankyti savo aukos – taip pat ganėtinai įprasta taktika.

„Dažnu atveju pirmiausia prašoma mažesnių sumų, o pastebėjus, kad auka prašymus pildo, sumos pradedamos didinti. Neretai šioje stadijoje banko sistemos jau ima fiksuoti netipiškus klientų pavedimus, o banko darbuotojai susisiekia su klientais mėgindami išsiaiškinti netipiškos elgsenos priežastis“, – sako J. Bagdanavičiūtė. 

Ragina pažintį vertinti kritiškai

J. Bagdanavičiūtės teigimu, internetu užmegztas pažintis reikėtų vertinti kritiškai. Tęsiantis tokiam bendravimui, svarbu paieškoti daugiau informacijos apie virtualųjį bičiulį internete, palyginti ją su socialinio tinklo paskyroje ar pažinčių svetainėje pateikiamais duomenimis. 

„Jei surandama prieštaringa informacija arba asmens su jo anketos duomenimis apskritai neįmanoma aptikti internete, egzistuoja didelė tikimybė, kad internetinis draugas nėra tas, kuo rodosi esantis. Naudinga internetinėms pažintims pasiūlyti vaizdo skambutį – kitais žmonėmis apsimetantys sukčiai paprastai vengia pasirodyti savo tikruoju pavidalu“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė. 

Pasak jos, gyvai niekuomet nesutikto „Valentino“ prašymas pervesti pinigų – ryškiausias pavojaus signalas, kad reikalų greičiausiai turime su pinigus bandančiais išvilioti piktavaliais. Sulaukus tokio prašymo, jo nereikėtų pulti vykdyti, o taip nutikus ir supratus, kad pinigus pasisavino sukčiai, svarbu nedelsiant apie tai pranešti bankui bei policijai.