„Juodai geros“ kainos ir padidėjusios galimybės užkibti ant sukčių kabliuko

Istorijas apie nukentėjusius nuo finansinių sukčių girdime gana dažnai ir turbūt neretas pagalvojame, kad patys tikrai neužkibtume. Kol... neužkimbame. „Swedbank“ duomenys rodo, kad kiekvieną dieną sukčiams atiduodame vidutiniškai 14 tūkst. eurų. Tuo metu lapkritį besitęsiantys „Juodojo penktadienio“ išpardavimai ir suaktyvėjusi internetinė prekyba gali lemti ir dar didesnius sukčių laimikius. Kaip to išvengti?

Tikrinti faktus

Neretai patikėti sukčiais mus priverčia sutapimai, todėl piktadariai mėgsta prisidengti žinomų prekės ženklų vardais ir veikti pagal įtikinamas aplinkybes. Pavyzdžiui, sukčių žinučių ar laiškų įvairių kurjerių tarnybų vardu, tikėtina, dažniau sulauksime išpardavimų metu, kuomet iš tiesų tikėsimės užsakyto siuntinio. Toks sutapimas laike gali gerokai sumažinti mūsų budrumą bei įtikinti nebetikrinti faktų.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, su sukčių SMS žinutėmis ar laiškais per 10 šių metų mėnesių gyventojai susidūrė dažniausiai iš visų sukčiavimo schemų. Dėl tokio sukčiavimo būdo gyventojai neteko daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

Sulaukus SMS žinutės su aktyviomis nuorodomis, prašymu patikslinti savo asmeninius ar finansinius duomenis, norint gauti siuntą, svarbu visuomet patikrinti, koks žinutės siuntėjo pavadinimas rašomas gautų žinučių sąraše. Gavus elektroninį laišką reikėtų labai atidžiai patikrinti, koks yra siuntėjo adresas – dažniausiai sukčius išduoda visiškai su paslaugos teikėju nesusijęs arba vos simboliu ar keliais nuo realaus besiskiriantis el. pašto adresas.

Nepasiduoti spaudimui

Sukčiai puikiai išmano žmonių psichologiją, todėl daugeliu aplinkybių jie stengiasi taikyti psichologinį spaudimą bei manipuliuoti mūsų emocijomis. Prabangaus prekės ženklo daiktas ar kelionės pasiūlymas su 50 proc. ar 80 proc. nuolaida „tik šią valandą“ dažniausiai yra pirmas ryškus indikatorius, kad susiduriame su sukčiais.

Siekiant kuo didesnio saugumo perkant internetu rekomenduojama rinktis gerai žinomas internetinės prekybos vietas. Tuo metu jei dėmesį vis tik patraukia nematyta el. parduotuvė, būtina paieškoti atsiliepimų apie ją, patikrinti, ar parduotuvė pateikia kontaktinius, juridinio asmens registracijos adreso duomenis. Taip pat galima pasinaudoti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įrankiu, skirtu svetainių saugumo tikrinimui.

Netikros internetinės parduotuvės ar kelionių rezervacijų platformos nėra vienintelė vieta, kur įsigijus prekę bei atlikus mokėjimą, įsigytas daiktas taip ir nepasiekia pirkėjo. Atvejų, kuomet sukčiai pasisavina pinigus, pasitaiko ir  tarpusavio prekybos platformose. Todėl, prieš sumokant pinigus, būtina pardavėjo duomenis patikrinti atidžiau – paieškoti jo anketų kitose platformose, patyrinėti, kokią informaciją apie asmenį tokiu vardu ir pavarde pateikia „Google“ paieška.

Dėl išankstinių mokėjimų sukčiavimo, kuomet sukčių aukos susimokėjo, tačiau taip ir negavo žadėtos prekės, gyventojai šįmet neteko jau daugiau nei 390 tūkst. eurų.

Netaupyti laiko saugumo kaina

Finansinius duomenis sukčiai kartais sugeba gauti įsilaužę į internetines parduotuves ir pasisavindami jose esančius pirkėjų duomenis arba įdiegdami kenksmingus kodus, kurie pasisavina gyventojų suvedamą atsiskaitymo kortelės informaciją. Dėl šios priežasties apsiperkant internetu savo saugumą galime padidinti neišsaugodami kortelės duomenų ateities apsipirkimams. Taip pat visada verta turėti atskirą kortelę, skirtą pirkimui internetu, kurią papildome tik tuo metu reikiama suma.

Tačiau siekiant apsaugoti savo asmeninius bei finansinius duomenis, svarbu galvoti ne tik apie specifines sukčiavimo schemas, bet ir apie saugumą internetinėje erdvėje bendrai. Neturėti vienodų slaptažodžių skirtingoms paskyroms bei naudoti dviejų ar daugiau faktorių autentifikaciją prisijungimui. Bijant pasimesti tarp slaptažodžių, vertėtų naudoti patikimas programėles, skirtas slaptažodžių tvarkymui.