Keturi mitai apie prisijungimą su biometriniais duomenimis

Šiuolaikinės technologijos gali atskirti daugelį unikalių žmogaus bruožų, kuriuos vadiname biometriniais duomenimis. Išmaniuose telefonuose dažniausiai naudojamas piršto atspaudo ar veido atpažinimas. 

Kartais žmonės nėra linkę naudotis biometriniais duomenimis tam, kad atrakintų telefoną ar prisijungtų prie interneto banko. Dažniausiai kylantys klausimai – nuo technologijos saugumo iki barzdos auginimo. Nuomonę neretai formuoja ir Holivudo trileriai ar mokslinės fantastikos filmai, kuriuose toli gražu ne viskas atitinka realybę. Pateikiame keletą atsakymų į mitus apie biometrinius duomenis.

Pirmasis mitas: veido atpažinimas nesuveiks, jeigu esu su akiniais

Dar prieš kelerius metus tokių problemų išties kartais iškildavo. Tai sudarydavo nepatogumų nuolat akinius nešiojantiems žmonėms ar užsidėjusiems akinius nuo saulės. Dabar veido atpažinimo algoritmai yra daug tikslesni – fiksuojama daugiau veido taškų, todėl akiniai paprastai nesutrukdo nustatyti žmogaus tapatybę.

Antrasis mitas: veido atpažinimas nesuveiks, jeigu užsiauginsiu arba nusiskusiu barzdą

Kaip ir su akiniais, prieš kelerius metus daliai žmonių kartais kildavo problemų dėl barzdos ar ūsų, naudojant veido atpažinimą. Tačiau dabartiniai algoritmai be problemų įveikia net ir vešliausias barzdas ar rūsčiausius ūsus. Taigi, galite drąsiai eksperimentuoti su savo stiliumi, nes tai neturi jokios įtakos jūsų veido atpažinimui. O kad būtumėte visiškai tikri, jog būsite atpažinti, kai kuriuose veido atpažinimą palaikančiuose telefonuose, pavyzdžiui „iPhone“, galite išsaugoti alternatyvų savo veido atvaizdą. 

Trečiasis mitas: tai nesaugu, nes gali būti panaudotas nukopijuotas piršto atspaudas

Internete išties galima rasti straipsnių bei vaizdo klipų, kuriuose įrenginys su biometriniu atpažinimu apgaunamas, pridėjus prie jo lipnioje juostoje ar guminiame meškiuke įspaustą piršto atspaudą. Taip buvo anksčiau. Mobilius įrenginius gaminančios bendrovės dabar diegia bent porą technologijų, kurios užkerta kelią tokiems bandymams. Viena jų – FFD (angl. Fake Finger Detection), atpažįstanti, ar nuskaitomas gyvo žmogaus pirštas. Kita technologija kartu su pirštų linijomis fiksuoja ir po oda esančių kraujagyslių raštą, o jo į guminį meškiuką tikrai neįspausi. Kai kuriuose įrenginiuose taikoma dvigubas saugiklis – abiejų šių technologijų kombinacija.

Ketvirtasis mitas: tai nesaugu, nes gali būti panaudota žmogaus veido nuotrauka

Vėlgi, tą būdavo galima padaryti prieš daugelį metų. Dabar žmogaus veido atpažinimo technologijos fiksuoja taškus trimatėje erdvėje, dėl to 2D nuotrauka neturi jokių galimybių apgauti įrenginį.

Naudodami piršto antspaudą ar veido atpažinimą savo telefone galite greitai ir saugiai prisijungti prie „Swedbank” programėlės ar interneto banko kompiuteryje. Savo klientams visada patariame aktyviai naudoti bent du prisijungimo būdus prie „Swedbank“ programėlės ar interneto banko. Tai gali būti „Smart-ID“, biometriniai duomenys, PIN kodų generatorius, Mobile-ID ar ID kortelė.