Kiek daugiau nei pusė lietuvių (51 proc.) už kasdienius pirkinius ir paslaugas dažniau atsiskaito kortele nei grynaisiais, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Grynųjų pinigų svarba pastebimai mažėja perkant didesnius pirkinius – tokiais atvejais grynuosius pasitelkia 26 proc. respondentų, o mokėjimus kortele parduotuvėje arba el. prekybos vietoje renkasi daugiau nei 60 proc. lietuvių.
„Nors lietuviai mėgsta grynuosius ir įvardija juos kaip vieną priimtiniausių atsiskaitymo būdų, realybėje banknotai pamažu nusileidžia mokėjimo kortelėms. Prekybininkams sudarant vis daugiau galimybių gyventojams mokėti nenaudojant grynųjų, ši tendencija ateityje tik stiprės. Be to, nereikia pamiršti populiarėjančios elektroninės prekybos, kurioje dažniausi atsiskaitymo būdai, kaip taisyklė, yra kortelės ir mokėjimai banko pervedimu“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Beveik trejus metus Lietuvoje veikiantys atsiskaitymai bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis vartotojams tampa vis labiau įprasti – šiuo metu kas antras lietuvis naudojasi šiuo atsiskaitymo būdu.
„Bekontakčius atsiskaitymus dažniausiai renkasi 25-34 m. amžiaus respondentai (59 proc.), o jais aktyviai naudojasi ir jaunuoliai, ir vidutinio amžiaus gyventojai. Tiesa, vyresni nei 65 m. amžiaus respondentai bekontakčius atsiskaitymus renkasi nepalyginamai rečiau – per pastaruosius metus tokiu būdu yra atsiskaitę 26 proc. jų“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad modernios atsiskaitymo formos, kaip mobilieji atsiskaitymai ar „PayPal“, dažniausiai yra naudojamos 18-34 m. amžiaus grupės respondentų. Kiti skaitmeniniai atsiskaitymo būdai (e-pinigai, mobilioji piniginė, NFC sprendimai ir kriptovaliutos) yra taip pat labiau priimtini jaunesnės amžiaus grupės respondentams.
Pasak J. Cvilikienės, svarbu pastebėti, kad gyventojų naudojimosi mokėjimo kortelėmis ar alternatyviais atsiskaitymo metodais pasirinkimai dažnai priklauso nuo pardavėjo teikiamų galimybių.
„Du trečdaliai respondentų (67 proc.) pažymi, kad grynuosius pinigus jie naudoja tuomet, kai pardavėjas nesuteikia galimybės atsiskaityti kortele. Tai reiškia, kad net ir norėdami išvengti grynųjų naudojimo, gyventojai neretai tiesiog neturi kito pasirinkimo. Tiesa, dažnas atvejis, kad prekybininkui neturint galimybės pasiūlyti atsiskaityti kortele, „nuskriausti“ lieka ir pardavėjas, ir pirkėjas – prekybininkas negali parduoti prekės, nes pirkėjas tiesiog su savimi neturi grynųjų pinigų“, − sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad kas dešimtas respondentas vis dar gauna atlyginimą grynaisiais. Dažniau tokiu būdu atlyginimas išmokamas asmenims, gaunantiems žemesnes pajamas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Kantar Emor“. Tyrimo metu apklausti 1050 respondentai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.