Tyrimas: vidurinioji klasė Lietuvoje ir Estijoje, ko daugiau – skirtumų ar panašumų?

Lietuviai mano, kad save viduriniajai visuomenės klasei priskiriantis žmogus turėtų gauti bent 1069 Eur mėnesinį atlyginimą. Į tą patį klausimą atsakantys estai nurodė, kad ši suma turėtų siekti ne mažiau 1450 Eur, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje ir Estijoje atliktos gyventojų apklausos.

„Įsivaizduojamų lietuvio ir esto viduriniosios klasės atstovų atlyginimų skirtumas yra suprantamas – vidutinis atlyginimas mūsų šalyse irgi skiriasi daugiau nei 40 procentų. Tačiau net atmetus atlyginimų skirtumus, estai viduriniąją klasę supranta kitaip nei lietuviai. Jiems mažiau rūpi nuosavas būstas, estai linkę dažniau atostogauti užsienyje ir leisti sau pramogauti“, – tyrimą apžvelgia „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje vadovė Jūratė Cvilikienė.

Nuosavas būstas – svarbesnis lietuviams

Nuosavo būsto, nesvarbu, ar įsigyto su paskola, ar savomis lėšomis, turėjimas visose Baltijos šalyse siejamas su viduriniąja klase, ypač Lietuvoje. Pasak J. Cvilikienės, lietuviai tradiciškai vertina nuosavus namus ir siekia juos turėti, o investavimas į nekilnojamą turtą lietuvių dažnai nurodomos kaip patraukliausias ir labiausiai tinkantis būdas įdarbinti laisvas lėšas.

„Tyrimo duomenimis, net 75 proc. lietuvių mano, kad nuosavo būsto turėjimas geriausiai charakterizuoja viduriniosios klasės atstovą. Pagal nuosavo būsto siejimą su viduriniąja klase lietuvių ir estų nuomonės išsiskiria. Tik 56 proc. estų mano, jog būstas yra pagrindinis šios klasės atributas“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Ar lieka lėšų pramogoms?

Lietuviams vidurinioji klasė taip pat siejasi su galimybe patenkinti visus šeimos poreikius. Šią galimybę įvardijo beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų Lietuvoje, kai tuo tarpu estų − tik 11 proc. Estai gerokai dažniau akcentavo  galimybes pramogauti, įsigyti apynaujį automobilį, leisti laiką restoranuose ar atsipalaiduoti SPA centruose.

„Lyginant lietuvių ir estų finansinę padėtį, svarstyklės krypsta estų pusėn − jiems jau nebėra taip sudėtinga atsiskaityti už būtinąsias paslaugas ar išsiversti be skolų. Deja, dažnai lietuvių šeimai tai vis dar yra iššūkis, ypač šaltuoju metų sezonu, kai išauga komunalinių paslaugų įmokos. Kita vertus, valstybė labai konkrečiai prisideda prie to, kad estai galėtų labiau atsipalaiduoti: išmokos už vaikus lenkia ir latviškas, ir lietuviškas, šalies sostinėje Taline viešasis transportas yra nemokamas. Galbūt dėl to ir bendras optimizmo lygis Estijos visuomenėje yra aukštesnis, gyventojai drąsiau kuria verslus ir investuoja“, – sako „Swedbank“ ekspertė.

Be atostogų užsienyje estai negali

Atostogos svečioje šalyje yra taip pat yra vienas dažniausių viduriniajai klasei priskiriamų atributų. Remiantis tyrimo duomenimis, 28 proc. lietuvių mano, kad vidurinioji klasė gali sau leisti atostogauti užsienyje bent kartą metuose, 11 proc. sako, kad išvykti atostogauti ji turėtų du kartus per metus. Tuo tarpu Estijoje viduriniajai klasei priskiriami gyventojai užsienyje atostogauti gali dukart metuose – taip mano 36 proc. estų.

Pasak J. Cvilikienės, čia vėl atsiremiame į aukštesnį estų pragyvenimo lygį, dėl kurio jiems atostogauti dažniau yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau galime pakalbėti ir apie kitą faktorių – ne tik finansines galimybes, bet ir gebėjimą subalansuoti darbo ir poilsio laiką, dirbant ne daugiau, o išmaniau. 

Ko galime pasimokyti?

Nemaža Lietuvos visuomenės dalis turi rūpesčių, susijusių su elementariu būtinųjų išlaidų padengimu, ypač gaunantieji vidutinį ar mažesnį atlyginimą ir turintys išlaikytinių. Tačiau kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, ir ši gyventojų grupė, ir ypač kuriantieji verslus gyventojai ar priimantieji sprendimus valstybės ar savivaldybės lygmenyje iš estų galėtų pasimokyti išmanumo.

Ne paslaptis, kad estai turi gerokai daugiau galimybių pasitelkę įvairias platformas investuoti į startuolius, jie yra gerai išvystę intelektinės nuosavybės sritį, skaitmeninius sprendimus, jų ekonomika laikoma viena labiausiai globalizuotų pasaulyje.

„Ką tai reiškia paprastam žmogui? Kuo daugiau naudotis išmaniais sprendimais, įskaitant taupymo ir investavimo sritis, domėtis ekonomika. Jauniems abiturientams – rinktis technologinius, inžinerinius, matematinius mokslus. Vyresniems – bandyti kurti savo verslus, neapsiribojančius vien Lietuvos rinka. Tereikia daugiau pasidomėti gerai veikiančiais kaimynų sprendimais ir atsiriboti nuo išankstinių nusistatymų“, – vardina J. Cvilikienė. 

Reprezentatyvią 1004 18-75 m. gyventojų apklausą  Lietuvoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2018 m. sausio mėn. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.