Sukčių fiasko: užkibo aukso puodas, bet liko prie suskilusios geldos

Telefoniniai sukčiai savo atakoms ruošiasi kruopščiai ir veikia labai įtaigiai. Tuo praėjusią savaitę įsitikino kelių bendrovių apskaitą tvarkanti finansų specialistė. Išgavę prisijungimo prie elektroninės bankininkystės paskyros duomenis, sukčiai iš jos valdomos sąskaitos jau buvo spėję pasisavinti 30 tūkst. eurų, tačiau operatyviai sureagavus banko saugumo specialistams, sukčiai liko nieko nepešę ‒ pinigai grąžinti į bendrovės sąskaitą.

Nemaloni ir daug streso kainavusi istorija nutiko beveik 20 metų finansų srityje dirbančiai buhalterei, kurios naujoke finansų srityje tikrai negalima vadinti. Tačiau moteris net pati nesuprato, kaip tapo kruopščiai suplanuoto nusikaltimo taikiniu.

„Swedbank“ klientų informacijos telefonu paskambinusi moteris pranešė, kad ką tik greičiausiai tapo telefoninių sukčių auka. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotoju prisistatęs asmuo ją perspėjo, kad esą bandoma įsilaužti į jos banko sąskaitą. O norint užkirsti tam kelią, būtini jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys“, ‒ pasakoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas.

FNTT darbuotoju save įvardinusio ir tikra pavarde prisistačiusio vyro skambutis moteriai iš pradžių įtarimų nesukėlė, tačiau kai balsas telefono ragelyje liepė sudiktuoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir saugumo kodo generatoriaus skaičius, moteris ėmė įtarti klastą.

„Manęs paprašė ir prisijungimo, ir pavedimo patvirtinimo kodų. Aš dar sudvejojau, bet vis tiek pasakiau. Ir tik tada supratau, kad įvyko kažkas siaubingo, mane apėmė panika, puoliau visiems skambinti“, ‒ nemalonią istoriją prisimena buhalterė.

Vagišių operacija buvo gerai organizuota. Pasak moters, sukčiai tikriausiai žinojo, kad ji tvarko kelių bendrovių sąskaitas. Vienoje iš sąskaitų buvo 30 tūkst. eurų, ir nieko nelaukę, nusikaltėliai atliko pavedimą į kito banko sąskaitą, o vienas iš jų bendrininkų jau laukė eilėje to banko klientų aptarnavimo padalinyje, ketindamas išsigryninti ką tik pagrobtus pinigus.

Laimei, „Swedbank“ darbuotojai operatyviai atliko būtinus veiksmus, kad pinigai būtų išsaugoti. Tačiau net ir supratę, kad liko demaskuoti, apgavikai grobio paleisti nenorėjo ir dar bent 5 kartus tiek tą pačią, tiek kitą dieną moterį terorizavo skambučiais.

„Jie visaip mane kamantinėjo, kas nutiko. Supratę, kad telefonu nieko nepeš, sukčiai ėmė reikalauti su jais susitikti, kad atneščiau jiems tuos 30 tūkstančių“, ‒ sukčių įžūlumu ir atkaklumu stebėjosi moteris.

„Šis atvejis dar kartą parodo, kad ant sukčių kabliuko gali užkibti net atsargiausi ir finansiškai išsilavinę asmenys, įmonių buhalteriai. Psichologinis spaudimas, realistiškos istorijos, naudojami teisėsaugos institucijų pavadinimai, tikros pavardės ir sukeliama skubėjimo atmosfera trukdo blaiviai įvertinti situaciją. Bet gyventojai turi žinoti, kad nei FNTT, nei kitos valstybės institucijos telefonu niekada nereikalauja gyventojų elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų ar kitos asmeninės informacijos“, ‒ perspėja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas.

Sulaukus įtartino skambučio, „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas pataria visų pirma nedelsiant nutraukti pokalbį su galimu sukčiumi, o jei prisijungimo duomenys vis dėlto atskleisti ‒ kuo skubiau informuoti savo banką bei policiją.