Būsto remontas gali kelti daugybę iššūkių: darbų masto nustatymas, specialistų paieška, biudžeto planavimas. „Swedbank“ duomenys rodo, kad būsto atnaujinimui gyventojai skolinasi vidutiniškai 10 tūkst. eurų, tačiau nusprendus, kad atėjo metas atnaujinti namus, verta pagalvoti ne tik apie sąmatą. Svarbu apgalvoti ir sprendimus, kurie padėtų sutaupyti pinigų ateityje. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį?
Energetikos ministerijos duomenimis, iki 15 proc. namų ūkiuose suvartojamos energijos tenka apšvietimui. Norint sumažinti elektros išlaidas, tradicines elektros lemputes reikėtų pakeisti į LED, kadangi jos naudoja net 80 proc. mažiau elektros energijos nei kaitrinės ir 75 proc. mažiau nei halogeninės. Jei nusprendžiate keisti sienų spalvą, pagalvokite apie šviesius atspalvius, kadangi tamsių spalvų sienos reikalauja papildomo apšvietimo.
Norint ateityje nebegauti sąskaitų už elektrą, galima investuoti į saulės elektrinę arba įsigyti nuotolinę jos dalį. Skaičiuojama, kad saulės elektrinę įsigijus su paskola, jos atsipirkimo terminas, atsižvelgus į dabar galiojančius elektros tarifus namų vartotojams, sieks apie 5–6 metus, o tuomet už suvartojamą elektros energiją mokėti nebeteks, reikės padengti tik perdavimo mokestį ir elektrinės priežiūros kaštus.
Daugeliui gyventojų šildymo sezonas kelia nerimą, kadangi tai reiškia padidėjusias išlaidas. Jei daromas kapitalinis remontas, vertėtų tinkamai apšildyti sienas bei grindis, kad patalpoje būtų išlaikoma šiluma. Keičiant šildymo sistemą, investuokite į grindinį šildymą arba radiatorius, kuriuos galima reguliuoti pagal savo poreikius. Jei nesiruošiate keisti dabartinės šildymo sistemos, atkreipkite dėmesį į užuolaidas. Iš storos medžiagos pagamintos užuolaidos gali sumažinti šilumos praradimą net 14 proc., tik pasirūpinkite, kad jos bei baldai neužstotų radiatorių. Skleidžiama šiluma turi laisvai cirkuliuoti kambaryje.
Norint efektyviai sulaikyti šilumą namuose, pasirinkite kokybiškus langus. Pagrindinis kriterijus renkantis naujus langus turėtų būti jų gebėjimas išlaikyti šilumą, o tam įtakos turi lango rėmas bei stiklo paketas. Šilumos pralaidumo koeficientas yra žymimas „Uw“ – kuo šis rodiklis mažesnis, tuo mažesni ir energijos nuostoliai. Pagal „Uw“ reikšmę yra priskiriama langų energinio efektyvumo klasė, kuri žymima nuo „A++“ (energetiškai efektyviausi) iki „G“ (prasčiausių savybių langai).
Besaikis vandens naudojimas yra pasaulinė problema, kadangi nepaliaujamai senka gėlo vandens resursai. Švaistydami vandenį kenkiame ne tik aplinkai, bet ir savo piniginei. Skaičiuojama, kad lietuvis vidutiniškai per mėnesį buityje sunaudoja apie 2500 litrų vandens. Kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie šio ištekliaus tausojimo. Jei yra galimybė, įsigykite indaplovę, kuriai reikia net 7 kartus mažiau vandens nei plaunant indus rankomis. Taip pat virtuvėje ir vonioje galite įsirengti aeratorius – vandens taupymo prietaisus, kurie vandenį sumaišo su oru, tokiu būdu mažindami vandens sunaudojimą.
Beje, jei naudojate seną vandens šildytuvą, verta jį pakeisti naujesniu ir efektyvesniu „A+++“ klasės prietaisu. Naujesni vandens šildytuvai taupo energiją bei greičiau pristato vandenį į čiaupą, tad nereikia laukti, kol atitekės karštas vanduo.
Daugiau idėjų ir sumanių patarimų, kaip atnaujinti namus, pateikia aktorė Elžbieta Latėnaitė šiame vaizdo įraše: