Ekspertai pataria: „Juodojo penktadienio“ belaukiant, kaip sutaupyti?

Tekstilės pramonė yra trečia pagal taršą planetoje. Šiandien, kai klimatas šyla, o aplinkosaugos iššūkiai tampa opesni, vis daugiau žmonių renkasi drabužius pirkti atsakingai ir dėvėti tvariai.  2023 m. Vokietijos duomenų rinkimo bendrovės „Statista“ duomenys rodo, jog tokiose didelėse rinkose kaip JAV ir Didžioji Britanija, net 29 proc. amerikiečių ir 24 proc. britų vasarą dažnai įsigyja drabužių, kurių niekada nedėvi. 

„Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovės Justinos Bagdanavičiūtės teigimu, atsakingas apsipirkimas yra itin svarbus artėjant nuolaidų sezonui ir „Juodajam penktadieniui“. „Kainų nuolaidos padeda sutaupyti tik tuo atveju, jei perkame daiktus, kurių mums iš tiesų reikia. Kitu atveju nuolaidos pergudrauja mus. Itin svarbu yra peržiūrėti visas galimas pirkimo alternatyvas, peržvelgti kelių skirtingų parduotuvių asortimentą, taikomas nuolaidas, o perkant internetu būtinai patikrinti, ar parduotuvė nesiūlo įvairių nuolaidos kodų“, – teigia J. Bagdanavičiūtė.

Pasak jos, jei tiksliai žinome, kiek ir kokių naujų prekių mums reikia, vertėtų nusistatyti aiškią sumą, kiek ketiname tokiems apsipirkimams išleisti. Sudarant biudžetą svarbu atsižvelgti tiek į savo realius poreikius, tiek į esamą savo finansinę situaciją, net jei reiktų kiek apriboti impulsyvius norus. Kitaip gali tekti mažinti kitas būtiniausių išlaidų eilutes. 

„Be to, svarbu prisiminti, kad geriau įsigyti kelis aukštos kokybės drabužius, kurie jums tarnaus ilgiau ir kartu prisidės prie aplinkos tausojimo. Mados industrija kasmet sukuria apie 10 proc. pasaulinių anglies dvideginio emisijų, o nekokybiška greitoji mada prie to prisideda itin reikšmingai“, - pabrėžia finansų ekspertė J. Bagdanavičiūtė.

Naujoji mados kryptis: stilinga, bet tvaru

Norintiems išsiskirti ir išlikti stilingiems, visai nebūtina skubėti į prekybos centrus pirkti naujausių kolekcijų. Vietoj to, stilių galima kurti sąmoningai – iš naujo atrandant tai, kas jau seniai pamiršta. Kaip teigia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė, kritiškai pažvelgę į turimus drabužius veikiausiai suprasime, kad iš tiesų nuolat dėvime tik nedidelę jų dalį, o visi kiti mums arba ne visai patinka, arba nebetinka, o galbūt nerandame jiems tinkamų progų.

„Tad pirmiausia verta suformuoti spintos turinį, kad jis iš tiesų atitiktų poreikius bei nuoširdžiai džiugintų. Nenešiojamus ir dar tinkamus dėvėti daiktus visada galima parduoti internetinėse perpardavimo platformose ar suorganizuoti mainus su draugais“, – pasakoja mados žurnalistė.

Norintiems papildyti savo spintą, D. Bulbenkaitė rekomenduoja pirma pasižvalgyti internetinėse perpardavimo platformose – galbūt reikalingas drabužis šiuo metu nenešiojamas laukia kažkieno kito spintoje. Tokiu būdu galima išvengti naujo pirkinio, sutaupyti ir padaryti gamtai draugišką sprendimą. Ji taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, iš ko drabužis yra pagamintas. Prioritetą teikti draugiškesniems aplinkai audiniams – vilnai arba medvilnei.

Pasak jos, dažnai pamirštamas ir dar vienas svarbus momentas – mėgstamus daiktus, kartais net kiek suplyšusius ar pasidėvėjusius, galima taisyti arba atnaujinti. „Lietuvoje pastaruoju metu daugėja tokias paslaugas siūlančių profesionalų, tad mėgstamo drabužio, batelių ar aksesuaro gyvenimą galima ženkliai pratęsti.“

Pomėgis „antrų rankų“ madai tapo verslu

D. Bulbenkaitei antrina ir dėvėtų drabužių parduotuvę turinti Augustė Barbora Budrienė teigdama, kad tokiose parduotuvėse žmonės dažnai ieško individualumo.

„Šiais laikais naujas drabužis, deja, nereiškia kokybės. Be to, net 40 % pagamintų drabužių niekada neparduodami ir nedėvimi. Tad rinkdamiesi drabužius iš „antrų rankų“ ne tik mažiname anglies pėdsaką, sutaupome didelį kiekį vandens bei energijos, reikalingos gamybai, bet ir mažiname naujų drabužių gamybos poreikį. Aš pati pastaruosius keletą metų dažniausiai renkuosi drabužius iš „antrų rankų“. Visuomet tvariau yra rinktis tai, kas jau yra rinkoje, neskatinant naujų drabužių paklausos bei gamybos. Žinoma, svarbu ir tai, kad tokio tipo parduotuvėse galima rasti išskirtinumo“, – pažymi A. B. Budrienė.

Pasak jos, pastaraisiais metais populiarėja tendencija apsipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėje. „Tačiau tuo metu, kai pradėjau vaikščioti į dėvėtų drabužių parduotuves, jos buvo visiškas tabu. Mokykloje jokiu būdu negalėjai prisipažinti, kad ten lankaisi. Tai buvo gėdinga, susiję su skurdu. Tuo tarpu dabar atrasti gerą, kokybišką daiktą – visiems azartas“, – sako pašnekovė.

Pomėgis apsipirkinėti „iš antrų rankų“ parduotuvėse Augustę atvedė ir į verslo pasaulį. Jau kelis metus ji džiaugiasi savo parduotuve ir sako, kad nieko blogo, jei drabužis atsibosta, tačiau su nebenorimais rūbais reikia tinkamai atsisveikinti, kad jie galėtų tarnauti kažkam kitam.

Atidžiau panagrinėti dėvėtų drabužių ir tvarumo temą kviečiame spalio 24 d. jau ketvirtus metus iš eilės „Swedbank“ organizuojamame didžiausiame Lietuvoje edukaciniame projekte „Mokonomika“. Kasmet kone 300 tūkst. dalyvių pritraukiančiame renginyje 1–12 klasių moksleivių laukia net 18 pamokų ir 37 mokytojai-ekspertai iš finansų, tvarumo, inovacijų bei kitų sričių. 

Visas pamokas nemokamai galėsite stebėti „Mokonomika“ platformoje ir informacinio partnerio LRT.lt portale. Kviečiame registruotis: www.mokonomika.lt