Pusė Lietuvos gyventojų, planuodami atostogas, konkrečiai joms netaupo, o didelių finansinių įsipareigojimų turintys lietuviai atostogas yra linkę nukelti. Išsiderinusį finansinį pasiruošimą vasaros atostogoms lemia ne tik pandemijos neapibrėžtumas, bet ir išaugusios gyventojų santaupos.
- Per trejus metus netaupančių atostogoms dalis padidėjo nuo 45 proc. iki 49 proc.
- Karantino metu gyventojai mažiau išleidžia prekėms ir paslaugoms, todėl prireikus gali lėšas skirti atostogoms.
- Taupančių atostogoms pusmetį arba daugiau skaičius išaugo nuo 12 proc. iki 19 proc. 2 iš 10 gyventojų vasaros atostogoms pradeda taupyti prieš 2-3 mėnesius.
- Dažniau atostogoms ir kelionėms taupo moterys, taip pat gyventojai iki 45 metų ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai.
- Finansiniai įsipareigojimai gyventojams yra priežastis atsisakyti atostogų. 72 proc. gyventojų atsisakytų kelionių turėdami net ir nedidelę skolą. Jeigu skola viršytų kelių mėnesių pajamas – atostogų atsisakytų 89 proc.
- Dėl turimos vartojimo paskolos atostogų atsisakytų 59 proc. apklaustųjų. Ankstesnėse apklausose šis skaičius viršydavo 70 proc.
Parengta remiantis reprezentatyviu „Swedbank“ užsakymu atliktu gyventojų nuomonės tyrimu, kurio metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų, bei „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Juratės Cvilikienės įžvalgomis.