Kiek kasdien sumokame už klimato kaitą?

Gamtos stichijos, tiekimo sutrikimai ar augančios kainos tampa vis labiau jaučiamais klimato kaitos padariniais kasdienybėje. Šie pokyčiai veikia ne tik pasaulio ekonomiką, bet ir kiekvieno mūsų piniginę. Kiek jau šiandien mokame už klimato kaitą ir kokios išlaidos laukia ateityje, jei nieko nesiimsime?

Šiais metais situacija nesikeičia, o beveik kas mėnesį yra gerinami anksčiau buvę šilumos rekordai. Skaičiuojama, kad šių metų sausį vidutinė pasaulinė temperatūra buvo netgi 1,75 °C laipsnio aukštesnė nei prieš pramonės revoliuciją.

Lietuva nėra išimtis, o klimato kaita keičia situaciją ir čia. Pavyzdžiui, kaip skelbia meteorologai, šiemet Lietuvoje kovo 6-11 dienomis buvo paeiliui išmatuoti net šeši aukščiausios oro temperatūros rekordai, kai temperatūra siekė ir daugiau nei 18 laipsnių. Balandžio 17 dieną šilumos rekordas buvo pasiektas dar kartą.

Kartais tokie rekordai yra net malonūs – ankstyvo pavasario šiluma kviečia daugiau būti lauke ir užsiimti mėgstamomis pramogomis. Visgi, už šiuos mažus malonumus mokame didelę kainą dėl ekstremalių gamtos reiškinių – karščio bangų, sausrų, potvynių ar uraganų, kurie, klimatui šylant, tampa vis dažnesni, intensyvesni ar mažiau nuspėjami.

Gamtos stichijų sukelti nuostoliai

Kartu su šylančia temperatūra ir dažnesniais ekstremaliais gamtos reiškiniais auga neigiama įtaka šalių ekonomikoms.

Tiesioginiai nuostoliai 

Vienas ryškiausių gamtos stichijų sukeltos žalos pavyzdžių – šių metų sausį Kaliforniją nusiaubę gaisrai. Jie sunaikino daugiau nei 16 tūkst. pastatų. Skaičiuojama, kad tiesioginė gaisrų žala galėjo siekti nuo 66 iki 115 milijardų eurų. Mokslininkai neabejoja, kad gaisrai kilo dėl užsitęsusios sausros, kurią sukėlė klimato kaitos pokyčiai.

Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad Lietuvos gyventojų tiesioginiai nuostoliai dėl klimato kaitos per pastaruosius 40 metų siekė daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Vadinasi, vienam šalies gyventojui tenkančių nuostolių suma siekė apie 700 eurų.

Per 1980-2023 m. laikotarpį Europos šalių tiesioginiai nuostoliai dėl gamtos stichijų siekia nuo kelių iki kelių šimtų milijardų eurų. Atitinkamai ES žalos vidurkis vienam gyventojui siekia beveik 1 700 eurų – kur kas daugiau nei Lietuvoje.

Netiesioginiai nuostoliai

Nors tiesioginiai stichinių nelaimių padariniai akivaizdūs ir pamatuojami, tačiau kiek rečiau susimąstome apie netiesioginę klimato kaitos kainą. Tyrimai rodo, kad netiesioginės išlaidos gali būti net kelis kartus didesnės už tiesiogines, nes globalizacija ir tiekimo grandinės sukuria kanalus, kuriais klimato kaitos sukelti pokyčiai gali plisti ne tik tarp sektorių, bet ir sienų – per prekybą, finansus, ekosistemas ir kt.

Anot kai kurių mokslinių tyrimų, norėdami įvertinti tikrąją ekstremalių gamtos reiškinių kainą ekonomikai, tiesioginę jų žalą turėtume padidinti nuo 2 iki 10 kartų. Atitinkamai panaudojus itin konservatyvų 2 kartų daugiklį, per kiek daugiau nei 4 dešimtmečius sukaupti gamtos stichijų nuostoliai Lietuvoje siekia apie 1 400 eurų kiekvienam gyventojui ir prilygsta maždaug 6 proc. metinio šalies BVP.

Toliau žemėlapyje pavaizduoti 1980-2023 m. agreguoti Europos šalių tiesioginiai ir netiesioginiai gamtos stichijų sukelti nuostoliai (konservatyviausiu vertinimu) bei jų dydis, lyginant su 2023 m. šalių BVP.

Europos Centrinio Banko tyrimas rodo, kad jei mūsų klimatas ir toliau šils tokiais tempais kaip iki šiol, norėdami įvertinti tikruosius gamtos stichijų nuostolius ekonomikai 2050 m., tiesioginių nuostolių sumą turėsime dauginti iš 15.

Nuostoliai Lietuvai ateityje

Pasauliui nesėkmingai kovojant su klimato kaitos stabdymu, stichinių gamtos reiškinių sukeliami nuostoliai pasaulio ekonomikai kasmet didėja, o neigiamas jų poveikis ateityje gali dar labiau apriboti ekonomikos augimą. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių agreguota žala nuo 1980 iki 2040 m., įskaitant ir netiesioginius nuostolius, Lietuvoje beveik padvigubės ir pasieks maždaug 200 mln. eurų per metus.

Jei nebus esminių pokyčių gyventojų ir verslo elgsenoje klimato kaitos atžvilgiu, finansinė našta toliau didės – tiek dėl būtinybės kompensuoti gamtos stichijų sukeltą žalą, tiek dėl investicijų į prisitaikymą prie vis labiau kintančių klimato sąlygų.

Sprendimai, padedantys prisitaikyti ir mažinti klimato kaitą

Pirmiausia, reikia imtis visų priemonių, kad žaliosios ekonomikos transformacija įvyktų kuo greičiau. Visų antra, sušvelninti ekstremalių oro reiškinių padarinius aktyviai prisitaikant: diegiant techninius sprendimus ar naudojantis draudimo užtikrinama finansine apsauga. Ir galiausiai – bent šiek tiek sumažinti klimato kaitos įtaką mūsų šaliai ir asmeninei piniginei, pasinaudojant kuriamomis jos galimybėmis: statant saulės elektrines bei į Lietuvą pritraukiant didesnius turistų srautus, atvykstančius iš karščio bangų alinamų valstybių.

Tvaresni kasdieniai pasirinkimai:

Kas yra asmeninis CO2 pėdsakas ir kaip reikėtų jį mažinti?

Atnaujinantiems namus arba ieškantiems naujų:

Tvarių namų gidas

Svarstantiems, ar elektromobilis jau apsimoka, ir ne tik:

Tvarus transportas

Ieškantiems draudimo:

Turto draudimas: ką verta žinoti ir į ką atkreipti dėmesį renkantis draudimo sumas