Po 10 metų didžiausią galvos skausmą kels klimato kaitos rizikos

2023 metai buvo dar vieni rekordiškai karšti, o vidutinė temperatūra pernai pakilo bene ženkliausiai per pastaruosius 40 metų ir ikipramoninį lygį viršijo 1,48^oC. Kitaip tariant, nepraėjus nė 10 metų nuo Paryžiaus susitarimo, jau priartėjome prie jo žlugimo – maksimalios sutartos 1,5^oC ribos. Pasaulinio ekonomikos forumo (WEF) pristatytoje Pasaulinėje rizikų ataskaitoje nurodoma, kad po 10 metų net 4 iš 5 didžiausių rizikų kels būtent klimato kaitos sąlygoti pavojai. Tad kokių priemonių turime imtis, kad gyvenimas būtų pakeliamas planetoje ir ateities kartoms?

Paryžiaus susitarime 1,5^oC riba pasirinkta neatsitiktinai – mokslininkai teigia, kad viršijus šią ribą pokyčiai planetoje vyks geometrine progresija ir sustabdyti pražūtingų procesų nesugebėsime, o kaštai žmonių gyvenimo adaptacijai taps sunkiai pakeliami. 

Tikslumo dėlei reikia pridurti, kad nors 2023 m. ir pasiekė šią pavojingą ribą, mokslininkai, vertindami klimato atšilimą, vertina ne vienerių, o penkerių metų laikotarpį, mat vieneri metai gali dar nebūtinai indikuoti tendenciją. Bet kuriuo atveju, tai, kad temperatūros kreivė kyla aukštyn, yra akivaizdu. Be to kai kuriuose regionuose – pavyzdžiui, didžiojoje dalyje Europos, Rusijos, klimatas yra daugiau nei 2^oC šiltesnis nei prieš 100 metų, o Arktyje temperatūra yra pakilusi net 4^oC.

Didžiausias grėsmes kels su klimatu susiję reiškiniai

Šylantis klimatas jau šiandien kelia daugybę iššūkių. Nuo karščio bangų ir sausrų, iki katastrofinių audrų ar potvynių. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad per pastaruosius 50 metų ekstremalūs orai lėmė daugiau nei 2 mln. planetos gyventojų mirčių ir padarė ekonominių nuostolių už 4,3 trilijono JAV dolerių. 

Tai, kad klimato kaita kels vis daugiau rizikų, atspindi ir WEF atliktas pasaulinis tyrimas, kuriame apklausta per 11 tūkst. respondentų iš 113-os šalių – nuo mokslo ir tarptautinių organizacijų atstovų, iki visuomenės, verslo bei valdžios institucijų. Tyrimas parodė, kad, respondentų manymu, su klimato kaita susijusios rizikos po dešimtmečio dominuos ir sudarys pusę TOP10 grėsmių. Tarp trijų didžiausių grėsmių bus ekstremalūs orų reiškiniai, kritinis poveikis planetos funkcionavimo sistemoms ir bioįvairovės praradimas bei jį lemsiantis ekosistemų išnykimas. Be šių ketvirtoje vietoje respondentai įvardino gamtos išteklių trūkumą, o 10-toje vietoje – užterštumą.

Vietoje emisijų mažinimo jas didiname

Mokslininkai skaičiuoja, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2030-ųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos turėtų mažėti po 7 proc. kasmet. Tai – daugiau nei emisijų sumažėjimas dėl žmonijos kasdienybę sutrikdžiusios Covid-19 pandemijos. Tačiau šis tikslas atrodo sunkiai pasiekiamas, nes vietoje to, kad emisijas mažintume, mes jas toliau auginame, maždaug po 1,5 proc. per metus. Todėl, kaip nurodo ekspertai, norėdami pasiekti išsikeltą tikslą, būtini greiti globalūs pokyčiai, pirmiausia – energetikoje, transporto srityje, taip pat stabdant miškų naikinimą bei mažinant emisijas žemės ūkio srityje.

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje daugiausia ŠESD emisijų išskiria energetikos, transporto bei žemės ūkio sektoriai. Ketvirtoje vietoje – pramonė. Būtent šiuose sektoriuose ir reikalingas didžiausias proveržis. Lietuva, kaip ir kitos šalys turi spartinti perėjimą prie atsinaujinančių energetikos išteklių, elektrinio transporto, mažinti emisijas pramonės sektoriuje, saugoti miškus ir didinti tvarumą žemės ūkyje. Mūsų šalyje taip pat svarbi ir būstų renovacija bei iškastinio kuro keitimas tvaresniu pastatams apšildyti. 

Reikia paminėti, kad daugelyje šių sričių pokytis po truputį vyksta, tačiau šalies transporto sektoriuje emisijos auga – agentūros pateikiamais naujausiais 2021 m. duomenimis, jos ūgtelėjo 5 procentais. 

WEF pateikiamoje ataskaitoje akcentuojama, kad globaliu mastu mums vis dar trūksta progreso visose pagrindinėse srityse – priimant įsipareigojimus valstybėms, verslo įmonėms, vystant technologijas ir tinkamai nukreipiant finansus. 

Finansavimas didėja, bet nėra pakankamas

Kartu su „Boston Consulting Group“ WEF pateiktoje ataskaitoje skaičiuojama, kad 2022 metais iš būtino 4 trilijonų JAV dolerių finansavimo tvarumą didinantiems sprendimams, net pusė šio poreikio nebuvo patenkinta. Globaliu mastu ypač trūksta finansavimo ankstyvosios stadijos technologijų vystymui bioenergetikos, vandenilio, tvaraus aviacinio kuro ir energijos kaupimo baterijų srityse.

Nors čia svarbiausias yra Vyriausybių vaidmuo, bankai ir kitos finansinės institucijos taip pat ieško būdų prisidėti prie spartesnės sektorių transformacijos. „Swedbank“ jau kelerius metus teikia išskirtinai palankias finansavimo sąlygas verslui ir gyventojams, pereinantiems prie tvaresnių sprendimų naudojimo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais paskolų mažesnių emisijų automobiliams buvo išduota 32 proc. daugiau nei 2022 metais – viso net 34,3 mln. eurų. 

Panašia apimtimi augo ir tvarumo sprendimų finansavimas verslui. Pernai „Swedbank“ suteikė net 445 mln. eurų „žaliųjų“ paskolų – net 37 proc. daugiau nei 2022 metais. Didžioji šio portfelio dalis nukeliavo verslų vykdomų atsinaujinančios energetikos projektų finansavimui – sektoriui, kuriame pokytis yra įvardijamas kaip vienas svarbiausių. 

Sausio viduryje Šveicarijoje, Davose vykusios pasaulio lyderių diskusijos dar sykį patvirtino, kad žaliojo kurso veiksmų daugėja, tačiau pokyčių mastas ir tempas yra gerokai per maži. Todėl būtinas aktyvesnis bendradarbiavimas pasauliniu mastu, o atsakomybę savo lygmenyje už klimato kaitos mažinimą turi prisiimti ir veikti visi – valdžios institucijos, verslo sektorius, technologijų vystytojai, mokslininkai, finansų institucijos ir kiekvienas mūsų asmeniškai, darydami tvaresnį žingsnį savo kasdieniuose pasirinkimuose. Kitu atveju šylantis klimatas pavers mūsų planetą verdančiu katilu.