Tinklaraštis
CO2 emisijos versle
CO2 arba anglies pėdsakas nurodo anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą į atmosferą dėl įmonės veiklos. CO2 pėdsakas apima tiesiogines ir netiesiogines įmonės emisijas.
Norint sumažinti įmonės emisijas, pirmiausia būtina suprasti, koks yra bendras CO2 pėdsakas visoje verslo procesų grandinėje. Įmonės CO2 emisijos yra skirstomos į 3 lygius arba apimtis, priklausomai nuo to, kaip jos susidaro.
- Pirmosios apimties emisijos (Scope 1) – CO2 kiekis, susidarantis iš įmonei priklausančių ar jos kontroliuojamų šaltinių. Pvz., įmonės patalpos, automobiliai, gamybos procesai ir pan. Tai tiesioginės įmonės emisijos.
- Antrosios apimties emisijos (Scope 2) – netiesioginės emisijos, susidarančios dėl įmonės perkamų ir vartojamų paslaugų. Pvz., elektros energija, šildymas, vėsinimas ir t. t.
- Trečiosios apimties emisijos (Scope 3) – visos kitos netiesioginės emisijos susidarančios šaltiniuose, kurie nepriklauso įmonei. Pvz., žaliavos, darbuotojų kelionės į darbą ir atgal, atliekos, transportavimas, užsakomos ir perkamos paslaugos.
Didžiausias iššūkis – trečiosios apimties emisijos (Scope 3)
Trečiosios apimties emisijos – visos netiesioginės įmonės emisijos, neįtrauktos į antrąją apimtį. Pagalvokite apie viską, pradedant tuo, kaip jūsų darbuotojai atvyksta į darbą ir baigiant produktais bei paslaugomis, kurias perkate ar parduodate. Tai ilgas, bet labai svarbus sąrašas, nes būtent čia susidaro 60–90 proc. įmonės išmetamų teršalų.
Trečiąją emisijų apimtį apskaičiuoti sudėtingiausia, ypač tokiuose sektoriuose kaip maisto produktų gamyba, pardavimas, medienos gamyba, cheminių medžiagų gamyba, didmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba ir pan. Kad įmonė galėtų nustatyti savo faktinį poveikį aplinkai ir klimatui, ji turi gerai išmanyti visą tiekimo grandinę ir produktų ar paslaugų gyvavimo ciklą.
Keletas pavyzdžių:
- Įsigytos prekės ir paslaugos. Tai gali būti produktai, naudojami jūsų galutiniam produktui sukurti (pvz., žaliavos ir pakuotės), taip pat kiti produktai, pavyzdžiui, naujas nešiojamasis kompiuteris ar biuro reikmenys.
- Transportavimas ir platinimas. Emisijos, susidarančios pristatant produktus į jūsų biurą, sandėlį ar gamybos įmonę ir pristatant produktus į pardavimo vietas arba klientams.
- Veiklos metu susidarančios atliekos. Emisijos, susidarančios dėl medžiagų ar daiktų, kuriuos gamybos procese išmetate, perdirbate ar kompostuojate.
- Darbo elionės. Įmonės reikmėms naudojamų skrydžių, autobusų, automobilių ir kitų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis.
- Eksploatavimo pabaiga. Tai, kas vyksta pasibaigus jūsų gaminių naudojimo laikui ir kur jie patenka, kai vartotojams jų nebereikia.
Skaityti daugiau:
Per pastaruosius 50 metų ekonominė plėtra ir gyventojų skaičiaus augimas lėmė drastišką CO2 emisijų didėjimą, kuris paskatino klimato kaitos procesus. Mokslininkai prognozuoja, kad ekonomikai vystantis tokiu pat tempu kaip iki šiol, vidutinė pasaulio temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos gali pakilti 4 °C ar net daugiau.
Klimato kaitos padariniai jau dabar yra juntami aiškiai – jie turi materialinę išraišką, finansinę ir žmogiškąją kainą. Kai kuriuose pasaulio regionuose ekspertai prognozuoja didžiulę klimato migracijos bangą dėl nebetinkamų gyvenimui sąlygų.
Taip pat pastebimas kritinės infrastruktūros, žemės ūkio, nekilnojamo turto sektorių pažeidžiamumas gamtos stichijoms, pradedama justi pasaulinė maisto trūkumo problema, augančios rizikos žmonių sveikatai, turto vertei, ekonominių veiklų tęstinumui.
2016 m. pasirašytas Paryžiaus susitarimas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo siekiama apriboti temperatūros kilimą pasaulyje iki 1,5 °C. Tam turi būti smarkiai sumažintos CO2 emisijos visuose sektoriuose.
ES užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2050 m. tapti neutrali klimato kaitos atžvilgiu, t.y. sumažinti emisijas iki nulio. Iki 2030 m. ES išmetamo anglies dioksido kiekį reikia sumažinti 55 proc. Šiam tikslui pasiekti priimta įvairių naujų teisės aktų, įskaitant ir reikalavimus, nukreiptus į įmones.
Įmonių CO2 emisijų apskaičiavimui ir ataskaitų teikimui dažniausiai naudojama metodika pagal Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) protokolą (angl. Greenhouse Gas Protocol, GHG). Šiame protokole nustatyta išsami standartizuota sistema, skirta CO2 emisijoms matuoti visoje įmonės veiklos grandinėje.
Pagrindiniai emisijų skaičiavimo ir apskaitos etapai
- Komandos sukūrimas. Pirmas žingsnis – paskirti įmonėje atsakingus asmenis. Jeigu įmonėje nėra šios srities kompetencijos, pirmuosius darbus galima daryti pasitelkiant specializuotus konsultantus.
- Procesų grandinės analizė. Reikia nuspręsti, kuriuos įmonės veiklos ir vertės kūrimo etapus įtraukti į skaičiavimą. Paprasčiau yra pradėti nuo 1 ir 2 apimties emisijų. Kalbant apie 3 apimtį, patartina įtraukti bent jau tuos etapus, kuriuose gali būti išmetama daugiausia teršalų.
- Duomenų rinkimas ir skaičiavimas. Daug reikalingų duomenų galima rasti įmonės tiekėjų siunčiamuose dokumentuose, gaunamose produktų ir paslaugų sąskaitose ar perdavimo dokumentuose. Duomenys, kurių neįmanoma gauti iš tiekėjų, gali būti pakeičiami naudojant statistinius vidurkius, kurie pateikiami patikimuose šaltiniuose.
- Patikimumo užtikrinimas. Duomenų patikimumas yra esminis momentas skaičiuojant emisijas. Patikimumą užtikrinsite, jei naudositės tarptautinėmis metodikomis, sertifikuotomis programomis bei patvirtintais šaltiniais.
- Didžiausių emisijų sričių nustatymas. Atliekant CO2 emisijų skaičiavimą paaiškės didžiausią pėdsaką paliekančios jūsų verslo sritys. Į šias sritis reikės sutelkti dėmesį ateityje mažinant emisijas.
- Tikslų nustatymas. Apskaičiavus CO2 emisijas ir identifikavus taršiausias sritis, įmonė yra pasirengusi nusistatyti emisijų mažinimo tikslus. Tikslų nustatymui galima remtis rinkos vidurkiais ir sektorių lyderių pavyzdžiais. Visuotinai pripažinta geriausia praktika – nustatyti emisijų mažinimo tikslus pagal tarptautinę „Science Based Targets“ metodiką.
- Emisijų mažinimas. Įmonės veiklos emisijos mažinamos palaipsniui, nuosekliai dirbant su kiekviena sritimi. Pagrindiniai veiksmai pirmumo tvarka yra tokie:
- Prevencija – kur tik įmanoma, reikia užkirsti kelią emisijų susidarymui.
- Mažinimas – jei neįmanoma užkirsti kelio, tuomet emisijas reikia maksimaliai sumažinti.
- Kompensacija – emisijas, kurių nebeįmanoma sumažinti, įmonė turi kompensuoti.
Gamybos sektoriuje veikiančių įmonių emisijos priklauso nuo produktų CO2 pėdsako. Norint apskaičiuoti gaminio pėdsaką, naudojamas gyvavimo ciklo analizės metodas (angl. Life-cycle analysis).
Atlikusi gaminio ar gaminių grupės analizę, įmonė gali nustatyti, kokie yra pagrindiniai jos CO2 pėdsako šaltiniai ir kuriai sričiai reikia skirti daugiausiai dėmesio norint sumažinti bendrąsias emisijas.
Įvairiuose sektoriuose CO2 emisijų mažinimo sprendimai skiriasi, tačiau veiksmingiausi yra šie:
- Perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.
- Energijos vadybos sistemų standarto ISO 50001 įdiegimas.
- Energinio efektyvumo didinimo priemonės – gamybos procesų optimizavimas, pastatų šiluminė izoliacija, LED šviestuvai, energiją taupanti įranga ir pan.
- Perėjimas prie transporto priemonių, kurių emisijų lygiai žemesni.
- Tvarių inovacijų diegimas, produktų gamybos procesų peržiūrėjimas, diegiant daugiau antrinių žaliavų, žiedinės ekonomikos principų.
- Tiekėjų grandinės trumpinimas ir peržiūrėjimas, pirmenybę teikiant tvariai veikiantiems partneriams, kurie patys naudoja žaliąją energiją, mažina emisijas, siekia tvarumo tikslų.
Mažinant įmonės emisijas ne tik taupomi kaštai, bet ir gerinama įmonės reputacija, didinamas patrauklumas verslo partnerysčių kontekste. Ieškodamos tiekėjų didelės įmonės jau dabar atsižvelgia į tvarumą ir CO2 pėdsaką, o ateityje tai taps dar svarbiau.
Vykdant verslo veiklas būtų neįmanoma panaikinti visų emisijų. Todėl kai įmonės kalba apie nulines emisijas, tai reiškia, jog emisijos yra sumažinamos maksimaliai, bet tam tikras kiekis jų vis tiek išlieka, o tokios likutinės emisijos yra kompensuotos pasitelkiant CO2 kompensavimo priemones (angl. Carbon offsetting). CO2 kompensavimo paslaugas teikia specializuoti tokių paslaugų teikėjai.
Anglies dioksido kompensavimo projektai yra labai įvairūs, pvz.:
- Medžių sodinimas ir miškininkystė
- Miškų kirtimo stabdymas
- Aplinkos apsauga ir atkūrimas
- Atsinaujinančių energijos šaltinių ir technologijų kūrimas
- Geriamojo vandens tiekimas trečiosiose šalyse
Jeigu renkatės CO2 kompensavimo paslaugą, atkreipkite dėmesį, kad siūlomi projektai būtų tinkamai sertifikuoti, pavyzdžiui, atitiktų VERRA (angl. Verified Carbon Standard) standartus arba Auksinį Standartą (angl. Gold Standard). Tada būsite tikti, kad jų teigiamas poveikis yra moksliškai pagrįstas ir įrodytas. Kompensavimo projektų patikimumas ypatingai svarbus, jei teikiate oficialias tvarumo ataskaitas.
Svarbu: emisijų kompensavimas negali būti naudojamas kaip vienintelė priemonė mažinant įmonės CO2 pėdską. Kompensuoti galima tik tas emisijas, kurių įmonės negali išvengti ar sumažinti.
