Nauja tiekimo grandinių realybė: kodėl jos tapo strateginiu verslo prioritetu

Dinamiškoje tarptautinės prekybos arenoje tiekimo grandinės valdymas tampa jau nebe operaciniu, bet strateginiu klausimu verslui. Tęsiantis geopolitiniam neapibrėžtumui ir rinką destabilizuojantiems prekybos tarifams, vis daugiau tarptautinių įmonių peržiūri savo tiekimo strategijas. Ieškoma alternatyvių tiekėjų, trumpinami logistikos maršrutai, didinamas tiekimo grandinių lankstumas. Ši transformacija atveria naujas galimybes ir Lietuvos verslui. Turėdama palankią geografinę padėtį, modernią logistikos infrastruktūrą bei būdama ES nare, Lietuva turi realią galimybę įsitvirtinti globaliose tiekimo grandinėse.

Dabartinis tarptautinės prekybos kontekstas – palanki proga iš naujo įvertinti tiekimo grandinės valdymo procesus. Didesnis skaidrumas, atsparumas ir veiklos stabilumas ne tik padeda mažinti kaštus, bet ir kuria ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Praktine patirtimi dalinasi verslo lyderiai – investicijų valdymo ir žaliųjų inovacijų plėtros įmonė VMG grupė ir prekybos tinklas „Lidl Lietuva“.

Trumpai:

• Gerai valdoma tiekimo grandinė padeda optimizuoti resursus, transportavimą, greitai reaguoti į rinkos pokyčius ir siūlyti konkurencingas kainas.
• Tokios įmonės kaip VMG grupė ir „Lidl“ jau taiko tvarumo kriterijus tiekėjų atrankoje – nuo ESG atitikties analizės iki tarptautinių sertifikatų (FSC, PEFC, „Fairtrade“).
• Skaitmeniniai sprendimai, įskaitant dirbtinį intelektą, padeda optimizuoti procesus, mažinti kaštus ir poveikį aplinkai.
• Konkurencingumą ir stabilumą gali padidinti žiedinės ekonomikos inovacijos.
• Tiekimo grandinės atsparumui būtinas tiekėjų diversifikavimas ir lankstumas.

Importuotos emisijos kainuos

ES neseniai įvedė reikšmingus pokyčius tiekimo grandinės reguliavime, siekdama didinti skaidrumą, tvarumą ir konkurencingumą. Viena svarbiausių naujovių – Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), kuris nuo 2026 m. bus taikomas pilnu mastu.

PADKM įpareigoja įmones, importuojančias aukšto anglies dioksido pėdsako produktus (pvz., cementą, plieną, aliuminį, trąšas, elektrą ir vandenilį), pateikti detalius duomenis apie šių prekių emisijas. Tikslas – užtikrinti, kad į ES rinką patenkantys produktai atitiktų tuos pačius aplinkosaugos standartus kaip ir ES viduje pagaminti gaminiai.

Nuo 2024 m. pradžios prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kurio metu įmonės turi laiko pasipraktikuoti teikdamos ataskaitas apie emisijas. Naujausi Europos Komisijos pasiūlymai taip pat numato supaprastinimus mažiesiems importuotojams – pavyzdžiui, taikomas 50 tonų riba, žemiau kurios PADKM reikalavimai netaikomi.

Tiekimo grandinė – tai pasitikėjimo grandinė 

Nauji ES reikalavimai dėl kovos su „žaliuoju smegenų plovimu“ taip pat keičia žaidimo taisykles. Įmonės nebegalės naudoti bendrinių tvarumo teiginių, tokių kaip „draugiškas aplinkai“ ar „neutralus klimatui“, jei jie nėra pagrįsti aiškiais, patikimais įrodymais. Tai reiškia, kad tiekimo grandinės dalyviai turės užtikrinti realų poveikio aplinkai mažinimą, ir skaidrią komunikaciją. 

Tiekimo grandinės valdymas tampa vis labiau susijęs su reputacijos ir atitikties rizikų valdymu. Naujosios ES taisyklės reikalauja, kad įmonės užtikrintų skaidrumą ne tik savo veikloje, bet ir visoje tiekimo grandinėje – nuo žaliavų tiekėjų iki galutinio produkto. Tai reiškia, kad verslai turės aktyviai vertinti tiekėjų tvarumo pažadus, reikalauti patikimų įrodymų ir užtikrinti, kad visa komunikacija apie produktų poveikį aplinkai būtų pagrįsta. Tiekimo grandinė tampa ne tik logistikos, bet ir pasitikėjimo grandine.

Naujos taisyklės apima ir kovos su „žaliuoju smegenų plovimu“ priemones – įsigaliojus naujoms taisyklėms, bus draudžiami neaiškūs, nepagrįsti teiginiai apie produktų tvarumą. Šie pokyčiai skirti skatinti atsakingą verslo praktiką, mažinti poveikį aplinkai ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES rinkoje. Aplinkosaugos aspektas tampa neatsiejama tiekimo grandinės valdymo dalimi – tai jau nebe pasirinkimas, o būtinybė.

Pasitikėti, bet tikrinti

Aktyvus dialogas su tiekėjais ir reguliarūs jų auditavimo procesai tampa esminiu tiekimo grandinės valdymo elementu, siekiant užtikrinti atitiktį aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir tvarumo standartams.

Tokie veiksmai padeda įmonėms įsitikinti, kad tiekėjai laikosi pagrindinių principų, tokių kaip:

• Sąžiningos darbo sąlygos – darbuotojų teisės, saugi darbo aplinka, sąžiningas atlygis;
• Aplinkosauginio pėdsako mažinimas – energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančių šaltinių naudojimas, emisijų stebėsena;
• Atsakingas žaliavų naudojimas – perdirbamų, sertifikuotų ar etiškai išgautų medžiagų pasirinkimas.

Bendradarbiavimas su sertifikuotais tiekėjais, turinčiais tarptautinius standartus atitinkančius sertifikatus (pvz., ISO 14001, FSC, SA8000), ne tik stiprina tiekimo grandinės tvarumą, bet ir didina klientų bei investuotojų pasitikėjimą. Tokia praktika tampa neatsiejama ilgalaikės verslo strategijos dalimi.

Įmonių patirtys: reikalauja sertifikatų, tikrina patikimumą

Anot VMG grupės Tvarumo departamento vadovės Vilmos Burškytės, Skandinavijos ir Vakarų Europos rinkose tvarumo kriterijai yra itin svarbūs, o kitose rinkose požiūris jau taip pat keičiasi – pastebimas augimas: „Nors požiūrį gali paveikti politinis kontekstas, tačiau tai laikina, nes išteklių ribotumo ir klimato kaitos problemos tik aštrėja, tad artėjant 2030-iesiems galime tikėtis revoliucinio proveržio.“

VMG grupė prioritetą teikia tiekėjams, kurie visapusiškai atitinka ESG kriterijus ir verslo etikos standartus. „Tvarumo kriterijai yra svarbus aspektas renkantis naujus tiekėjus. Prioritetu laikome tiekėjų atitiktį tarptautiniams vadybos standartams, renkame įvairius duomenis nuo atitikties deklaracijų iki išsamių įrodymų apie veiklos atitiktį. Medienos tiekėjai turi užtikrinti atitiktį FSC ar PEFC reikalavimams, taip pat reikalaujame įrodymų apie atsakingą miškų tvarkymą, darbuotojų socialines garantijas“, – pažymi V. Burškytė.

Tuo metu prekybos tinklas „Lidl“ su visais savo tiekėjais bei verslo partneriais pasirašo elgesio kodeksą, apimantį žmogaus orumą, įstatymų normų laikymąsi, darbo sąlygas ir apmokėjimą, draudimą diskriminuoti, aplinkos apsaugą ir kt. Įmonė prioritetą teikia tiekėjams, kurie atitinka tarptautinius tvarumo standartus ir sertifikatus, tokius, kaip „Fairtrade“, MSC ir RSPO. „Lidl“ taip pat reikalauja, jog vaisių, daržovių, gėlių ir augalų tiekėjai turėtų „Global G.A.P“ sertifikatą. Tokiu būdu užtikrinamas atsakingas elgesys visoje tiekimo grandinėje.

„Siekiame klientams pasiūlyti produktus, kuriems žaliavos tiekiamos iš tvaresnių šaltinių, todėl tiekėjai privalo laikytis griežtų aplinkosaugos ir socialinių kriterijų. Bendradarbiaujame su tiekėjais, kad padėtume jiems įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus: kuo mažesnį pirminių žaliavų panaudojimą, atliekų rūšiavimą bei perdirbimą“, – pabrėžia „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.

Pasitelkia inovatyvius žiediškumo principus

Efektyvus logistikos ir gamybos procesų valdymas – raktas į verslo atsparumą ir augimą. VMG grupė šiuo požiūriu išsiskiria – įmonė prioritetą teikia trumpoms logistikos grandinėms ir veikia pagal pramonės simbiozės bei žiedinės ekonomikos principus. Skirtingos grupės įmonės yra susietos žaliavų srautais, o šalutiniai vienos gamybos procesų produktai tampa žaliava kitai veiklai. Tokia integracija leidžia ne tik mažinti atliekų susidarymą bet ir kurti tvaresnę, efektyvesnę gamybos ekosistemą.

„Tai reiškia, jog vienoje įmonėje susidaręs šalutinis gamybos produktas gali būti panaudotas kaip žaliava kitame gamybos procese. Tai leidžia ne tik efektyviai panaudoti resursus, bet ir turėti trumpesnes logistikos grandines. Pavyzdžiui, N. Akmenės regione grupės įmonės veikia geografinio artumo principu – medienos ištekliai tiekiami maždaug 300 kilometrų spinduliu, o gamybos įmonės „nuo rąsto – iki baldo“ yra koncentruotos vienoje teritorijoje“, – sako V. Burškytė.

Padeda ir dirbtinis intelektas

Įmonėms, siekiančioms stiprinti tiekimo grandinės efektyvumą ir konkurencingumą, verta investuoti į skaitmeninius sprendimus, leidžiančius tiksliau valdyti procesus, greičiau priimti sprendimus ir mažinti veiklos sąnaudas.

DI sprendimai suteikia įmonėms galimybę analizuoti didelius duomenų kiekius, atpažinti tendencijas ir modelius, kurie padeda tiksliau planuoti gamybą, valdyti prekių tiekimą bei optimizuoti transporto maršrutus atsižvelgiant į realias sąlygas – eismą, orus ar paklausos svyravimus. Tai leidžia ne tik sumažinti degalų sąnaudas ir CO₂ emisijas, bet ir padidina visos tiekimo grandinės efektyvumą.

Vienoje iš VMG grupės įmonių DI jau pritaikytas medienos faneros gamyboje – džiovykloje įdiegtas DI pagrįstas modulis, kuris iš anksto identifikuoja galimus kamščius ir neleidžia jiems susiformuoti. Šis sprendimas padeda išvengti gamybos trikdžių, tiesioginių nuostolių ir papildomo logistikos anglies pėdsako – anksčiau dėl netikėtų sustojimų trūkumą tekdavo kompensuoti skubiais užsakymais iš kitų tiekėjų.

DI pritaikytas ir kokybės užtikrinimo sistemoje. Tai dar viena įmonės sukurta ir praėjusiais metais įdiegta technologija, skirta aptikti įvairius defektus detalėse bei jas pašalinti. Sistema naudoja didelės rezoliucijos kameras, kurios užfiksuoja vaizdus iš visų gaminio pusių. Dirbtinio intelekto bei mašininio mokymosi algoritmai juose automatiškai atranda neatitikimus ir nustato detalės rūšį. Aptikus defektą, sistema perduoda signalą broko numetimo stalui, kuriame brokuotos detalės yra pašalinamos.

Diversifikacija stiprina atsparumą

Tiekimo grandinės valdymas neatsiejamas nuo rizikų prevencijos ir atsparumo stiprinimo. Tai reikalauja ne tik operatyvumo, bet ir ilgalaikės strategijos. Pastarieji rinkos sukrėtimai– nuo COVID-19 pandemijos iki geopolitinių įtampų – parodė, kaip greitai gali sutrikti tiekimo srautai.

„Abiem atvejais susidūrėme su trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis ir vėluojančiais užsakymais. Situaciją padėjo suvaldyti diversifikuota tiekėjų bazė“, – teigia VMG grupės atstovė V. Burškytė. Anot jos, įmonė tiekimo grandinės rizikas valdo kurdama ilgalaikes partnerystes, taikydama tiekėjų vertinimo sistemas ir nuolat stebėdama jų veiklos atitiktį.

Tiekėjų diversifikavimas – vienas iš pagrindinių būdų mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio ir užtikrinti tiekimo grandinės atsparumą. Įmonės, kurios bendradarbiauja su keliais tiekėjais skirtinguose regionuose, gali greičiau prisitaikyti prie rinkos svyravimų, logistikos trikdžių ar geopolitinių rizikų. Diversifikuota tiekėjų bazė leidžia ne tik sumažinti veiklos pertraukų tikimybę, bet ir sustiprina derybines pozicijas bei skatina inovacijas per konkurenciją tarp tiekėjų.

Tiekimo grandinės valdymas šiandien reikalauja ne tik operatyvumo, bet ir strateginio mąstymo. Įmonės, kurios investuoja į skaitmeninius sprendimus, diversifikuoja tiekėjų bazę, vertina partnerius pagal ESG kriterijus ir aktyviai valdo rizikas, įgyja ne tik didesnį atsparumą išorės sukrėtimams, bet ir tvarų konkurencinį pranašumą. Tokios praktikos leidžia ne tik užtikrinti veiklos tęstinumą, bet ir kurti ilgalaikę vertę klientams, partneriams bei visuomenei. Tiekimo grandinė tampa ne tik verslo stuburu, bet ir reputacijos, atsakomybės bei inovacijų platforma.

Daugiau apie darbą su tiekėjais skaitykite čia.