Gamtos stichijų kaina: kiekvienas lietuvis jau sumokėjo beveik po 700 eurų

Šių metų birželis Lietuvoje šiluma tikrai nelepino, atvirkščiai, temperatūros stulpelis retai perkopė 20 laipsnių Celsijaus žymą. Visgi, tuo pačiu išvengėme ir ekstremalių reiškinių – stiprių audrų, liūčių, karščio bangų ar sausrų. Tad Lietuvoje šiais metais bent kol kas turime jau kiek primirštą galimybę – mėgautis ramia ir vėsesne vasara, kuri istoriškai yra panaši į tokią, kokia ir turėtų būti lietuviška vasara. Visgi, žvelgiant į kitas pasaulio ir Europos valstybes, šiais metais grįžimo prie istorinių vidurkių kol kas labai mažai.

Mokslininkai jau dabar prognozuoja, kad vidutinė pasaulinė oro temperatūra, palyginus su iki pramoniniu lygiu, per artimiausius penkerius metus gali pakilti beveik 2 laipsniais Celsijaus. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokios gamtos stichijos kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai kartosis vis dažniau. Kiek tai kainuos ekonomikai ir kiekvienam iš mūsų?

Temperatūros stulpeliai perkopė ir 46 laipsnių žymą

Ankstyva karščio banga Europoje jau nusinešė keliasdešimt žmonių gyvybių bei prisidėjo prie sparčiai besiplečiančių gaisrų Graikijoje ir Turkijoje, kur buvo evakuota tūkstančiai gyventojų. Dar praėjusią savaitę dalyje Europos regionų termometrų stulpeliai perkopė ir 40 laipsnių Celsijaus ribą, o kai kuriose Ispanijos ir Portugalijos dalyse – net 46 laipsnių. Ispanija ir Jungtinė Karalystė jau paskelbė šių metų birželį karščiausiu istorijoje.

Negana to, dėl pasikartojančių ir užsitęsusių karščio bangų, Europoje nuseko upės ir kiti vandens telkiniai, tad priverstinai stojo prekybos laivai. Prancūzijoje ir Šveicarijoje buvo sustabdyta ir dalies atominių jėgainių veikla, nes vanduo upėse tapo per šiltas jėgainių reaktorių vėsinimui.

O kol didžioji dalis Europos šalių kenčia nuo ekstremalaus karščio, Teksaso valstiją JAV nusiaubė vos per keliasdešimt minučių susiformavęs mirtinas potvynis, jau dabar vadinamas „vienu tokiu per šimtmetį“.

Gamtos stichijos Lietuvai kainavo 2,3 mlrd. eurų

Gamtos stichijos ekonomiką paveikia keliais būdais. Itin daug žalos pridaroma tiesiogiai – pastatams, infrastruktūrai, pasėliams. Europos Aplinkos Agentūros (EEA) skaičiavimai rodo, kad per daugiau nei 40 metų ekstremalūs gamtos reiškiniai Europos Sąjungai pridarė nuostolių už 738 milijardus eurų. Taigi, kiekvienam ES piliečiui už tai teko susimokėti vidutiniškai bent po 1700 eurų. Tiesa, Lietuvos žalos vidurkis buvo daugiau nei dvigubai mažesnis ir siekė beveik 700 eurų.

Lietuvoje gamtos stichijas matome rečiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Graikijoje. Nepaisant to, mūsų šalis nėra saugumo oazė, o klimato kaitos sukelti ekstremalūs gamtos reiškiniai tampa vis dažnesni ir pas mus. Pavyzdžiui, vien pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti du katastrofinį lygį siekiantys stichiniai reiškiniai bei 29 meteorologiniai bei hidrologiniai stichiniai reiškiniai. Vien „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, pernai gamtos stichijos Lietuvos gyventojams pridarė nuostolių už daugiau kaip 3,4 mln. eurų.

EEA skaičiavimais, 1980-2023 metų laikotarpiu ekstremalūs gamtos reiškiniai mūsų šaliai pridarė nuostolių už beveik 2,3 mlrd. eurų.

Nors tiesioginiai stichinių nelaimių padariniai akivaizdūs ir pamatuojami, tačiau kiek rečiau susimąstome apie netiesioginę klimato kaitos kainą, kurią mokame. Tyrimai rodo, kad netiesioginės išlaidos gali būti net kelis kartus didesnės už tiesiogines. Šį poveikį itin dažnai pajuntame apsilankę parduotuvėje ir matydami didesnes maisto kainas. Pavyzdžiui, nukentėjus derliui pakyla žaliavų, o įkandin – ir produktų kainos parduotuvių lentynose.

Didesnė kavos kaina – klimato kaitos padarinys

Norėdami įvertinti tikrąją ekstremalių gamtos reiškinių kainą ekonomikai, tiesioginę jų žalą, anot mokslininkų, turėtume padidinti nuo 2 iki 10 kartų. Atsižvelgus į tai ir panaudojus 2 kartų daugiklį, per kiek daugiau nei pastaruosius 4 dešimtmečius sukaupti gamtos stichijų nuostoliai Lietuvoje prilygsta maždaug 6 proc. šalies BVP.

Kadangi Lietuva yra pakankamai atvira ekonomika, čia greitai galime pajusti įvairius pasaulinius pokyčius. Pavyzdžiui, dėl karščio bangų sumažėjęs kavos derlius Brazilijoje ar Kolumbijoje prisideda prie brangesnės kavos ir Lietuvoje. Tą patį galime pasakyti ir apie išaugusias šokolado kainas. Galiausiai, dėl karščių poveikio elektros tinklams sustabdyta pramonė Vokietijoje ar kitoje šalyje gali virsti Lietuvos verslui svarbių tiekimo grandinių sutrikimais.
 

Ateityje – vis mažiau nuspėjamumo

Klimato mokslininkai prognozuoja, kad ateityje vis dažniau pasieksime naujus karščio rekordus. Pavyzdžiui, užliūliuoti vėsios lietuviškos vasaros, jau tikriausiai pamiršome, kad per šių metų žiemą ir pavasarį Lietuvoje turėjome bent aštuoniolika šilumos rekordų.

Dažnai tiek iš meteorologų, tiek ir ekonomistų norime prieš akis matyti konkrečias prognozes, kaip klimato kaita gali paveikti mūsų kasdienybę, ekonomikas ir, svarbiausia, mūsų pačių pinigines. Visgi, modeliuoti klimato kaitos įtaką yra nepaprastai sudėtinga, nes tai nėra tiesinė lygtis, į kurią galime sudėti visus žinomus kintamuosius. Augantis anglies dvideginio emisijų kiekis ir dėl to kylanti pasaulinė oro temperatūra atneša vis didesnių klimatinių pokyčių ir iš to – kylančias žaliavų kainas.

Vis dar per lėtai kovojant su klimato kaita tiek kiekvienam iš mūsų, tiek ir verslams teks plačiau praverti pinigines dorojantis su ekstremalių gamtos reiškinių padariniais bei daugiau investuoti į prisitaikymą prie kintančio klimato sąlygų.

Daugiau duomenų apie klimato kaitą ir jos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių įtaką ekonomikai su interaktyviais grafikais galite rasti ,,Swedbank“ tinklaraštyje: Kiek kasdien sumokame už klimato kaitą? | blog.swedbank.lt