Nauji ES reikalavimai dėl tvarumo ataskaitų teikimo: ką reikia žinoti verslui?

ES pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiria tvarumo temai. Tai lėmė daugybės jau įsigaliojusių ir dar tik ateityje pasirodysiančių tvarumo reikalavimų ir teisinių priemonių atsiradimą. Viena jų – Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, toliau – CSRD), išplečianti ES lygiu galiojančius reikalavimus dėl įmonių nefinansinės (tvarumo) informacijos atskleidimo.

CSRD yra ES lygio teisės aktas, kuriame nustatytas reikalavimas įmonėms reguliariai skelbti ataskaitas apie bendrovės veiklą, susijusią su poveikiu aplinkai ir visuomenei, kurios vadinamos tvarumo ataskaitomis. Šias įmonių tvarumo ataskaitas pagal CSRD taip pat turės tikrinti trečioji šalis atlikdama auditą. 

CSRD smarkiai išplečia spektrą įmonių, privalančių viešai skelbti audituotas tvarumo ataskaitas. Šiuo metu tvarumo atskaitas privalo teikti tik tos įmonės, kurioms galioja Nefinansinės atskaitomybės direktyvos reikalavimai (NFRD, angl. Non-Financial Reporting Directive). Įsigaliojus CSRD, ataskaitas teikti privalančių įmonių skaičius visoje ES didės nuo 11,7 tūkst. iki beveik 50 tūkst. Lietuvoje tokių įmonių būtų apie 320. 

Pirmąsias tvarumo ataskaitas pagal naujus reikalavimus kai kurioms įmonėms reikės pradėti teikti jau už 2024 metus. CSRD nustato palaipsninį tvarumo ataskaitų rengimą – už 2024 ir vėlesnius metus jas rengs tokios įmonės, kurios ir dabar privalo rengti socialinės atsakomybės ataskaitą (didelės viešojo intereso ir listinguojamos įmonės), už 2025 ir vėlesnius metus – kitos didelės įmonės, už 2026 ir vėlesnius metus – mažos ir vidutinės listinguojamos įmonės.  

Įmonėms reikės skirti daug laiko ir resursų, kad pasiruoštų atskaitomybės direktyvos įgyvendinimui, todėl jei dar nesate atidžiai susipažinę su naujuoju reglamentu, tai padaryti reikėtų kuo greičiau.

Direktyvos tikslas

CSRD yra dalis Europos Komisijos priimto Tvarių finansų paketo, skirto nukreipti pinigų srautus į tvarias veiklas. Dažnai iš suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, investuotojų, pasigirsta kritika, kad įmonių ataskaitos yra nepakankamai informatyvios ir skaidrios, todėl sudėtinga priimti investavimo sprendimus. CSRD tikslas – nustatyti konkretesnius reikalavimus, kokią informaciją reikia įtraukti į tvarumo ataskaitas. Kartu tai padės verslui  pradėti taikyti tvaresnius verslo modelius.

Taip pat tikimasi, kad pradėjus taikyti universalų tvarumo ataskaitų standartą, įmonėms nebereikės papildomai pateikinėti informacijos dėl tvarumo (pvz. dalyvaujant pirkimuose, konkursuose), dėl to turėtų sumažėti administracinė našta. Siekiant tvarumo ataskaitų kokybės, jas turės patikrinti  nepriklausomi auditoriai.

Kokioms įmonėms ir kada įsigalios CSRD reikalavimai?

Kokią informaciją reikės atskleisti tvarumo ataskaitose?

Ruošiant ataskaitas reikės laikytis ES tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS). Europos komisija numato pirmąjį šių standartų rinkinį patvirtinti 2023 m. viduryje. Dalis šių standartų bus skirti konkrečioms ESG sritis ir bus aktualios visoms įmonėms, o dalis bus orientuota į konkrečius sektorius. Bendrai šie standartai apims visą ESG spektrą, pvz.:

• Aplinkosaugos srityje (E): pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, išteklių naudojimą, atliekų generavimą, taršą, poveikį biologinei įvairovei
• Socialinio tvarumo srityje (S): pavyzdžiui, darbo sąlygos ir darbuotojų saugumas, įvairovė ir lygios galimybės
• Valdysenos srityje (G): pavyzdžiui, verslo etika, kova su korupcija, skaidrumas

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal CSRD įmonės turi teikti informaciją remiantis dvigubo reikšmingumo (angl. double materiality) modeliu. Tai reiškia, kad turi būti analizuojama, ne tik kokias rizikas įmonei gali sukelti tvarumo iššūkiai (pvz. klimato kaita), bet ir kokį poveikį aplinkai ir visuomenei daro įmonės veikla.
 

Direktyvos įsigaliojimas Lietuvoje

ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, CSRD turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2024 m. liepos. Lietuvoje už CSRD perkėlimą atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kuri iki 2023 m. lapkričio pateiks Vyriausybei Įmonių atskaitomybės įstatymo, Įmonių grupių atskaitomybės įstatymo, Finansinių ataskaitų audito įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektus, kurie turėtų būti priimti Seimo 2024 m. pavasario sesijoje.

Kokių veiksmų imtis jau dabar?

• Įsivertinti, ar įmonė patenka į CSRD reguliavimo sritį ir jei taip, kuriuo metu atsiras pareiga teikti ataskaitas
• Susipažinti su CSRD ir ES tvarumo atskaitomybės standartų projektu
• Įvertinti, ar įmonei reikalingos didesnės tvarumo kompetencijos arbe išorinių specialistų konsultacijos
• Įtraukti tvarumo temą į vadovų darbotvarkę
• Paskirti įmonėje asmenis, atsakingus už procesų, susijusių su tvarumu, įgyvendinimą