ISO standartai – kiek jie gali prisidėti prie įmonės tvarumo tikslų?

Trijų raidžių – ISO – ir po jų einančių tam tikrų skaičių kombinacija – simbolis, kurį, tikėtina, kartą ir daugiau matė daugelis. Šios raidės – tai Tarptautinės standartizacijos organizacijos (angl. International Organization for Standardization) trumpinys. Ši, jau beveik aštuonis dešimtmečius veikianti tarptautinė nevyriausybinė standartų kūrimo organizacija rengia struktūrizuotus reikalavimus, procedūras, praktikas ir principus, skirtus pagerinti organizacijų veiklą tam tikrose srityse. Nors pagal oficialius 2024 m. pabaigos duomenis buvo suskaičiuota, kad organizacija disponuoja daugiau nei 25 tūkst. standartų, visgi dėl jų masinio naudojimo labiausiai žinomi yra ISO vadybos sistemų standartai.

ISO standartai yra tarsi kompleksinė taisyklių sistema, praktikų ir reikalavimų rinkinys, kuris gali būti įdiegtas organizacijoje kaip vadybos sistema, skirta užtikrinti, kad veiksmai atitiktų tarptautinius kokybės, saugumo, aplinkosaugos ar kitus reikalavimus. Sertifikavimas pagal ISO standartus patvirtina, kad organizacija jų laikosi.

Verslai, sertifikuoti pagal ISO standartus, dažnai viešai pabrėžia šį faktą kaip konkurencinį pranašumą, nurodydami konkretų standartą savo svetainėje arba ant produktų pakuočių. Tiesa, ISO pirmiausia reikalingas ne dėl geresnio įvaizdžio, o siekiant realaus poveikio verslo procesams ir jų efektyvumui.

Pasak sertifikavimo paslaugų bendrovės „Bureau Veritas Lit“ direktoriaus Igorio Bystrickio, pagrindinė standartų funkcija – padėti įmonėms geriau organizuoti savo veiklą ar atskiras veiklos sritis.

Išskiriamos 3 pagrindinės ISO standartų naudos:

Veiklos efektyvumo didinimas ir kokybės gerinimas. Vadovaujantis atitinkamais ISO standartais, nustatomi ir aprašomi įmonės procesai, siekiant juos optimizuoti, nuolat tobulinti ir išlaikyti aukštą produkcijos ar paslaugų kokybę;

Didesnis įmonės procesų patikimumas. ISO standartai nustato tam tikrą metodiką, pagal kurią surenkami aktualūs duomenys. Jie gali būti pateikti validuoti trečiajai šaliai, kas padidina jų patikimumą ir, pavyzdžiui, gali padėti išvengti žaliosios manipuliacijos (angl. green washing) atvejų;

Teisinė atitiktis ir rizikų valdymas. Įmonės turimas ISO sertifikatas gali atliepti ne tik išorinių partnerių reikalavimus, bet ir pasitarnauti atskleidžiant faktais paremtą informaciją apie veiklos tvarumo aspektus.

ISO – kokybės ženklas pasaulyje

„ISO standartai iš kitų išsiskiria tuo, jog yra paruošti savanorišku ISO šalių narių sutarimu ir yra rengiami tada, kai atsiranda bendras poreikis turėti pasauliniu mastu suderintą vieną ar kitą požiūrį į kokį nors techninį klausimą“, – sako I. Bystrickis.

ISO laikoma kokybės ženklu pasaulyje, tačiau ekspertas išskiria ir siauresnės apimties standartizavimo organizacijų standartus:

Regioniniai. Pavyzdžiui, Europos standartizacijos komiteto (CEN) parengti standartai;

Atskirų šalių:

ASTM (Amerikos bandymų ir medžiagų draugija) – JAV nacionalinė standartizacijos organizacija, kuri rengia plačiai naudojamus standartus, ypač susijusius su medžiagomis, gaminiais ir bandymais;

DIN (Vokietijos standartai) – Vokietijos standartizacijos instituto (DIN) parengti standartai;

JIS (Japonijos pramoniniai standartai) – Japonijos standartizacijos organizacijos parengti standartai, skirti Japonijos pramonei.

Vis dėlto, visi šie standartai dažnai yra panašūs arba net identiški ISO, nes siekiama tarptautinio suderinimo. Pažymėtina, jog kai kuriose srityse gali būti ir specifinių nacionalinių ar regioninių standartų.

Standartų reikšmė ir populiarumas Lietuvoje

ISO standartai yra universalūs ir gali būti taikomi bet kokio dydžio ir įvairiose srityse veikiančioms įmonėms. Skirtingai nei kai kurios vertinimo ar sertifikavimo sistemos, kurios suteikia aiškų reitingą ir leidžia pasilyginti pagal tvarumo ar valdymo lygį, ISO standartai reitingo nesuteikia ir yra orientuoti į veiklos procesų efektyvumo ir kokybės užtikrinimą pagal tarptautiniu mastu pripažintus kriterijus.

Nepaisant to, ISO standarto turėjimas gali būti išskirtinumas rinkoje. Juos turinčių įmonių skaičius Lietuvoje siekia apie kelis tūkstančius ir, remiantis ISO apklausos duomenimis, populiariausias yra ISO 9001 (kokybės) standarto sertifikatas, kurį turi daugiau kaip 1,2 tūkst. įmonių. Antroje vietoje yra ISO 14001 (aplinkosaugos), kuriuo sertifikuota kiek daugiau nei 1 tūkst. įmonių, trečioje – ISO 45001 (darbuotojų sveikatos ir saugos) ir atitinkamai 470 jį įgijusių bendrovių.

„Statistika rodo augantį susidomėjimą ISO 14001 aplinkosauginiu standartu, o kitų standartų susidomėjimo lygis išlieka nusistovėjęs ir atspindi rinkos brandą. Kalbant apie ISO standartų pranašumą, ypatingai gamybos sektoriuje, pasakytina, kad tvarumas visada buvo jų pagrindinė nauda. Jie buvo orientuoti į tvarius veiklos procesus dar prieš tai, kai šis žodis tapo ypač populiarus“, – pastebi I. Bystrickis.

Ekspertas išskiria kelis aspektus, kurie yra aktualūs siekiant vykdyti tvarią veiklą gamybos srityje:

Poveikis aplinkai – atliekos, produkto gyvavimo ciklas, antrinis perdirbimas;

Procesų efektyvumas – išteklių optimalus naudojimas, žiedinė ekonomika;

Socialinė atsakomybė – darbo sąlygos, tiekimo grandinės.

Pasak „Bureau Veritas Lit“ atstovo, visas šias sritis galima atliepti pasitelkus ISO standartus, o daugiametė praktika ir nuolatinis tobulinimas suteikia pasitikėjimą rinkos dalyviams.

Kas aktualu gamybos srityje?

Įmonės veiklos sritis yra vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį reikėtų atsirinkti aktualų ISO standartą ir siekti sertifikato.

Pasak I. Bystrickio, gamybos srityje veikiančioms įmonėms ypač aktualūs ISO 9001 (kokybės), ISO 14001 (aplinkosaugos) ir ISO 45001 (darbuotojų sveikatos ir saugos) standartai.

„Didelėms ir tarptautinėms įmonėms tai jau yra tapę tarsi „trys viename“ standartu, nes dažnu atveju jos diegia kelių ISO standartų integruotą sistemą. Tuo metu mažoms įmonėms gali pakakti vieno ar dviejų standartų. ISO 9001 laikomas naujoko ABC, nuo kurio prasideda vadybinių veiklų kokybės užtikrinimo procesas“, – sako ekspertas.

Kitas svarbus veiksnys gali būti užsakovų ir partnerių reikalavimai bei reglamentų ir teisės aktų poveikis. Kai kurios B2B srityje veikiančios įmonės privalo turėti tam tikrus sertifikatus, kad galėtų dalyvauti pirkimuose ar teikti produkciją. Tarp tokių standartų yra jau minėtas ISO 9001 ar ISO 27001, būdingas IT sektoriaus pirkimams.

Standartai, padedantys įvertinti ŠESD emisijas

Kai įmonė siekia valdyti savo veiklos emisijas, pirmiausia jas turi identifikuoti ir tuomet kiekybiškai išreikšti. Kaip pastebi „Bureau Veritas Lit“ atstovas, įmonės veiklos emisijos gali būti apskaičiuojamos keliais lygmenimis – produkto / produkcijos, projekto ir organizacijos:

Produkto lygmens skaičiavimai atliekami vadovaujantis ISO 14067;

Projekto, kuriuo siekiama sumažinti emisijų kiekį, skaičiavimui pasitelkiamas ISO 14064-2;

Organizacijos lygmens emisijos skaičiuojamos pagal ISO 14064-1, atitinkantį geriau žinomą ir plačiai taikomą ŠESD protokolo standartą.

Standartai ISO 14001 ir ISO 50001 taip pat yra susiję su tvaria veikla ir gali labai ženkliai prisidėti prie emisijoms reikšmingų organizacijos veiklos aspektų identifikavimo ir jų valdymo.

Tai gali apimti duomenų surinkimą ir analizę, tikslų nustatymą ir siekimą, veiklos valdymą, reikalingų tvarkų parengimą ir kitus procesus. Pažymėtina, kad ISO 50001 padeda įgyvendinti aukščiau minėtus emisijų skaičiavimo standartus.

Pagrindiniai žingsniai siekiant ISO standarto

ISO sertifikavimas yra išsamus procesas, reikalaujantis pasiruošimo, sistemos įdiegimo ir nepriklausomo įvertinimo.

Tiksli sertifikavimo kaina priklauso nuo siekiamo ISO standarto, įmonės dydžio, veiklos sferos bei rizikos veiksnių ir gali prasidėti nuo maždaug 3 tūkst. eurų.

Pasirengimas sertifikavimui susideda iš 5 žingsnių:

1. Tinkamo standarto pasirinkimas, atsižvelgiant į veiklos sritį, klientų reikalavimus, teisinius aspektus;

2. Situacijos analizė įvertinant, kiek įmonės esami procesai atitinka ISO reikalavimus;

3. Politikų, procesų ir dokumentacijos parengimas, kai aprašomos procedūros, atsakomybės, rizikų vertinimas, tikslai, vidaus auditų planai;

4. Darbuotojų mokymai ir vadovybės įsitraukimas sudarant sąlygas standarto įgyvendinimui;

5. Vidinis auditas, kurio metu pasirengiama išoriniam vertinimui.

Atlikus šiuos žingsnius pasirenkama akredituota sertifikavimo įstaiga, kuri vykdo auditą:

I etapas: pateiktų dokumentų analizė;

II etapas: pagrindinis auditas įmonėje, tikrinant realų procesų įgyvendinimą.

Jei pateikti dokumentai atitinka egzistuojančius procesus įmonėje, sertifikavimo įstaiga išduoda sertifikatą, kuris galioja 3 metus. Kasmet reikia atlikti priežiūros auditus. Pasibaigus sertifikato galiojimui vykdomas pakartotinis sertifikavimo procesas.

„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad ISO standartai reikalauja veikiančios praktikos, iš kurios ir pati įmonė gauna daugiausia naudos. ISO standarto esmė yra nuolatinis tobulėjimas laikantis Demingo rato (planuok–daryk–tikrink–veik) principų“, – sako I. Bystrickis.

Todėl dokumentacija ir formalizuoti procesai yra pradžia, po kurios turi sekti tiek darbuotojų įsitraukimas, tiek vadovų palaikymas tam, kad ISO standartai būtų įgyvendinti kasdienėje įmonės veikloje.