Skaidrumas kaip verslo kapitalas: kodėl verta viešinti savo tvarumo duomenis

Lietuvos įmonių patirtis ir besikeičianti verslo aplinka rodo, kad į tvarumą konkurencingos bendrovės turi žvelgti ne kaip į formalumą, o kaip į galimybę parodyti savo brandą. „Verslo žinių“ ir „Swedbank“ inicijuotas Tvarumo indeksas leidžia įmonėms nemokamai įsivertinti pažangą, palyginti ją su rinkos kontekstu ir viešai parodyti atsakomybę už poveikį aplinkai, darbuotojams ir visuomenei. 

„Verslo žinios“ ir „Swedbank“ organizacijoms skirtą Tvarumo indeksą pristatė 2023 m. Užpildžiusios Tvarumo indekso klausimyną ir dokumentais pagrindusios atsakymus, įmonės gali sužinoti savo tvarumo įvertį, kurį galima matyti portale rekvizitai.lt, šalia finansinių rodiklių. Tai padeda įmonėms būti matomoms ne tik per pelno, bet ir per atsakomybės prizmę.

Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė, sako, kad Tvarumo indeksas suteikia reputacinę vertę – jis padeda parodyti, kad įmonei rūpi ne tik finansiniai rezultatai, bet ir atsakomybė už poveikį aplinkai, visuomenei ir darbuotojams. 

„Indeksas apima visą tvarumo temų spektrą: aplinkosaugą, skaidrumą, etiką bei socialinę atsakomybę. Net jei įmonė neturi formalios tvarumo ataskaitos, klausimynas leidžia sistemingai peržvelgti svarbiausias sritis ir pademonstruoti savo pastangas. Duomenys yra skelbiami viešai, todėl tai tampa vertinga informacija tiek darbuotojams, tiek partneriams ar klientams“, – sako pašnekovė. 

Įrankį nuolat tobulina

Tvarumo anketą sudaro 32 aplinkosaugos, socialinės ir verslo valdysenos (ESG) sričių klausimai, kurie yra pateikiami su atsakymų variantais – anketą pildanti įmonė turi pasirinkti tinkamiausią iš jų. 

Tvarumo indeksą sukūrė „Verslo žinių“ ir portalo rekvizitai.lt Tvarumo ir Duomenų analizės specialistai, remdamiesi bendrovės akcininkų – Švedijos „Bonnier“ grupės Tvarumo ekspertų – patirtimi ir gerąja tvarumo praktika bei konsultuodamiesi su rinkos profesionalais Lietuvoje. 

Specialistai įrankį nuolat tobulina: atsižvelgus į naujus ES finansinės atskaitomybės reikalavimus, pakoreguotas ir Tvarumo indekso skaičiavimas, įmonės skirstomos nebe į dvi, o į tris dydžio grupes (mažos, vidutinės ir didelės) ir keturias veiklos kategorijas. 

Arūnas Janeliūnas, „Verslo žinių“ Duomenų analizės skyriaus vadovas, patikslina, kad bendras indekso balas suskaičiuojamas įvertinant, kokios įtakos atskiri tvarumo (ESG) elementai turi visai įmonės veiklai, atsižvelgiant į jos dydį bei veiklos sritį. 

„Taip galima tiksliau nustatyti įmonės tvarumo lygį bendrame kontekste. Dabar įvertinimas tapo dar tikslesnis, nes atsirado daugiau kategorijų, į kurias skirstomos įmonės“, – detalizuoja A. Janeliūnas. 

Kadangi keitėsi skaičiavimo metodika, įmones, kurios jau turi tvarumo įvertį, A. Janeliūnas ragina taip pat peržiūrėti klausimynus ir juos patvirtinti. Tuo pačiu bendrovės galės papildyti atsakymus, įtraukti naujausius pokyčius. Taip pat jau įdiegtas automatinis tvarumo indekso peržiūrėjimas. 
 

Nauda – visoms įmonėms

K. Semionovaitė sako, kad Tvarumo indeksas gali būti naudingas visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos. Be to, mažesnėms įmonėms klausimynas yra supaprastintas, nes kai kurių procesų jos dėl savo dydžio gali tiesiog neturėti. 

„Matome, kad šiuo įrankiu naudojasi įvairaus dydžio ir veiklos pobūdžio verslai. Didesnės įmonės dažnai klausimyną užpildo pagal savo tvarumo ataskaitas. Vidutinio dydžio bendrovės, kurios tvarumo ataskaitų nepildo, turi galimybę parodyti savo veiklas koncentruotai ir vienoje vietoje. Na, o mažieji verslai kartais savo interneto svetainėse neturi vietos, kur galėtų sukelti informaciją apie atsakingą veiklą, tad Tvarumo indeksas tampa ir naudingu vedliu, ir gera visų veiklų apžvalga“, – vardija ji.

Svarbu ir tai, kad Tvarumo indeksas turi skaitinį įvertinimą. Vis dėlto, jo nurodyti nėra privaloma, galima pasirinkti vertinimą žvaigždutėmis. 
 

Kviečia nemokamai konsultuotis

K. Semionovaitė pasakoja, kad įmonėms, kurios dar nėra paskelbusios savo Tvarumo indekso, „Swedbank“ dovanoja nemokamas tvarumo ekspertų „Planet Positive“ konsultacijas. 

„Visą lapkričio mėnesį suteiksime galimybę nemokamas konsultuotis. Konsultacijų metu ekspertai padės užsipildyti klausimyną, įsivertinti, ko įmonei trūksta, ką reikėtų atlikti papildomai, kokios apskritai yra gerosios praktikos“, – pasakoja „Swedbank“ Tvarumo vadovė. 

Kad procesas būtų sklandesnis, ji pataria prieš konsultaciją susipažinti su Tvarumo indekso klausimynu ir susirinkti kiek įmanoma daugiau informacijos, kurios prašoma. O įmonėms, kurios nori stiprinti savo pozicijas, „Swedbank“ siūlo savo ekspertinę verslo tvarumo platformą – Tvarumo centrą. 

„Čia galima rasti praktinės informacijos apie gerąsias praktikas ir skirtingiems sektoriams aktualiausias tvarumo sritis bei veiklas“ – siūlo K. Semionovaitė. 
 

Virsta realiais rezultatais

Pasak „Swedbank“ Tvarumo vadovės, vienas svarbiausių argumentų, kodėl bendrovėms svarbu laikytis tvarumo įsipareigojimų ir įgyvendinti tvarumo strategiją, yra jo nauda pačiam verslui. 

„Prieš kelerius metus ši tema buvo dažniausiai siejama su vertybėmis, tačiau šiandien akivaizdu, kad ji turi ir labai aiškų ekonominį pagrindą. Atsinaujinanti energija, elektrifikacija, žiedinės ekonomikos principų diegimas – visa tai leidžia mažinti sąnaudas, efektyvinti veiklą ir kurti pamatuojamą finansinę naudą“, – akcentuoja pašnekovė. 

Be to, tvarumo temos – tokios kaip verslo etika, skaidrumas, sąžiningas požiūris į darbuotojus ar socialinės problematikos sprendimas – yra stiprios reputacijos ir tvirto prekės ženklo pamatas. 

„Tai virsta ne tik pasitikėjimu, bet ir realiais rezultatais: lojalių klientų baze, talentų pritraukimu bei konkurenciniu pranašumu“, – sako K. Semionovaitė. 
Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad verslo tvarumui įrodyti ataskaitų neužtenka; jis turi būti kasdienės veiklos ir strategijos dalimi. 

„Tvarumo ataskaita yra momentinė įmonės būklės nuotrauka, tačiau prieš ją užfiksuojant reikia priimti konkrečius sprendimus ir sukurti procesus: mažinti poveikį aplinkai, stiprinti lyčių lygybę, valdyti rizikas, saugoti duomenis ar atsakingai rinktis tiekėjus. Šios veiklos egzistavo gerokai anksčiau nei ataskaitų reikalavimai ir išliks ateityje – jos tiesiog yra sėkmingai veikiančio verslo dalis“, – komentuoja pašnekovė. 
 

Tvarumas išlieka aktualus

K. Semionovaitė pripažįsta, kad šiandieniniame geopolitinių iššūkių kupiname pasaulyje rinka natūraliai daugiausia dėmesio skiria gynybos, nacionalinio saugumo, tarptautinės prekybos įtampų klausimams, todėl tvarumo temai jo tenka mažiau. Jos teigimu, šiek tiek juntamas iš JAV ateinantis skepticizmas, kai kuriuos reikalavimus švelnino ir ES, tačiau Europos lygiu tikslai ir ambicijos išliko tokie patys: 

„Ateityje įsigalios ir ES numatyti mokestiniai mechanizmai, kurie finansiškai motyvuos verslą mažinti poveikį aplinkai. Temos aktualumas niekur nedingsta, tiesiog šiuo metu ji nėra dėmesio centre“. 

Pašnekovė pabrėžia, kad ruoštis būsimiems reikalavimams reikia net ir mažesnėms bendrovėms, kurioms formalūs tvarumo reikalavimai dar negalioja. 

„Poveikis vis tiek bus. Jį įmonės gali pajusti per tiekimo grandinę, nes didžiosios bendrovės jau dabar reikalauja tvarumo iš savo tiekėjų. Ilgainiui spaudimas ateis ir iš vartotojų, ypač iš jaunesnės kartos, kuri kur kas dažniau priima sprendimus iš vertybinių paskatų. Žmogaus teisės, klimato kaita, verslo etika – tai kriterijai, kuriais gali vadovautis ir jūsų klientas. Jeigu dar ne šiandien, tai artimoje ateityje“, – teigia K. Semionovaitė.