Svarbiausi ES reglamentai verslo tvarumo srityje

ES Taksonomija yra Europos žaliojo susitarimo pagrindas. Joje pateikiama klasifikacija, nurodanti, kokios veiklos yra laikytinos tvariomis iš aplinkosaugos perspektyvos. Ji pradėjo galioti nuo 2022 m. sausio 1 d. 

Tikslas: didinti skaidrumą ir pateikti aiškias gaires dėl veiklos ir investicijų, kurios laikomos tvariomis iš aplinkosaugos perspektyvos.

Kam šiuo metu aktualu:

1. Bendrovėms, kurioms taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva
2. Finansiniams subjektams
3. ES ir valstybėms narėms 

Ateityje ES Taksonomijos aktualumą pajus daugiau įmonių. Informacijos apie naujus kriterijus rasite skyriuje Nr. 3. Be to, yra ir netiesioginės įtakos faktorių. Net jei jūsų įmonei tiesiogiai netaikomi Taksonomijos reikalavimai, galite pajusti poveikį.  Pvz., paprašyti pateikti tvarumo duomenis gali jūsų verslo partneriai, kurie privalo rengti ataskaitas pagal Taksonomiją.
 

Įmonė taip pat turi nepažeisti minimalių „socialinių garantijų“, t. y. nesukelti neigiamo socialinio poveikio. 

Kokie tvarumo kriterijai nustatyti skirtingiems sektoriams?

Kriterijus galite peržiūrėti ES taksonomijos kompase | Europos Komisija (europa.eu). Šiuo metu įtraukti dar ne visi sektoriai, jų sąrašas ateityje bus ilgesnis.
 

NFRD (angl. Non-Financial Reporting Directive) – ES teisės aktas, kuriuo reikalaujama, kad didelės įmonės atskleistų tam tikrą informaciją apie tai, kaip jos vykdo veiklą ir valdo socialinius, aplinkosaugos ir valdysenos iššūkius.

Tikslas: skatinti bendroves plėtoti atsakingą požiūrį į verslą ir būti skaidresnėmis, padėti investuotojams, vartotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims įvertinti jų nefinansinę veiklą.

Kam ji šiuo metu taikoma: „Viešojo intereso įmonėms“, t. y. bankams, draudimo, listinguojamoms ir kitoms įmonėms, atitinkančioms 2 iš 3 šių kriterijų: daugiau kaip 500 darbuotojų; apyvarta didesnė kaip 40 mln. eurų; balansinis turtas didesnis kaip 20 mln. eurų.

NFRD reikalauja skelbti ataskaitas šiose srityse:

• Aplinkos apsauga
• Elgesys su darbuotojais
• Pagarba žmogaus teisėms
• Kovos su korupcija ir kyšininkavimu
• Įvairovė bendrovių valdybose (pagal amžių, lytį, išsilavinimą ir profesinę patirtį)
• Socialinės iniciatyvos

Šiuo metu nėra universalaus nefinansinės atskaitomybės standarto, todėl įmonės taiko skirtingas metodikas, pvz.: Pasaulinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI), JT Pasaulinis susitarimas (UN Global Compact); EBPO (OECD) gairės tarptautinėms įmonėms; ISO 26000.

Pasiūlymas dėl Įmonių tvarumo ataskaitų direktyvos

Po kelių metų NFDR bus pakeista naujai pasiūlyta Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva (CSRD, angl. Corporate Sustainability Reporting Directive). CSRD tikslas – nustatyti konkretesnius reikalavimus, kokią informaciją reikia įtraukti į tvarumo ataskaitas. Ataskaitas taip pat turės tikrinti trečioji šalis (atlikti auditą).  

Bus išplėstas sąrašas įmonių, kurios turės teikti tvarumo ataskaitas:

• Bus įtrauktos visos dideles bendroves ir visos reguliuojamose rinkose kotiruojamos įmonės (išskyrus į biržos prekybos sąrašus įtrauktas labai mažas įmones).
• „Didelė įmonė“, kuri yra ES bendrovė arba ES nepriklausančios bendrovės ES patronuojamoji įmonė. Tai įmonė, kuri atitinka du iš šių trijų kriterijų: 1) grynoji apyvarta didesnė nei 40 mln. eurų; 2) balansinis turtas didesnis nei 20 mln. eurų; 3) daugiau nei 250 darbuotojų.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomi atskaitomybės standartai bus mažesnės apimties nei didelėms įmonėms. Į biržos prekybos sąrašus įtrauktos labai mažos įmonės ir į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos mažos ir vidutinės įmonės neprivalės teikti ataskaitų, tačiau jos gali savanoriškai naudoti CSRD.

Ką tai reiškia verslui?

CSRD yra svarbus žingsnis įmonių atskaitomybės srityje. Įmonės turės skirti daug laiko ir resursų, kad pasiruoštų direktyvos įgyvendinimui. Pirmąją ataskaitą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. turės paskelbti 2025 m. I ketvirtį. Rekomenduojama pradėti ruoštis CSRD jau 2022 m., susipažinus su standartų projektais, kurie bus viešai prieinami.

Poveikis įmonėms

Reputacija. ES Taksonomija parodys, ar įmonė prisideda prie aplinkosauginio tvarumo tikslų ir kokiu mastu tai daro, todėl Taksonomijos laikymasis turės įtakos įmonės reputacijai. Taksonomija siekiama suteikti aiškumo investuotojams ir apsisaugoti nuo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing). Atskleidus, kad bendrovė atitinka Taksonomijos kriterijus, bus pateikiama išsami informacija apie faktinį poveikį aplinkai ir įmonės ekonominės veiklos tvarumą. 

Galimybė gauti finansavimą. Įmonės, atitinkančios Taksonomijos kriterijus, turės geresnes galimybes gauti finansavimą. Finansų įstaigos, norinčios padidinti su Taksonomija suderintų investicijų dalį, sieks nukreipti pinigus į įmones, kurių veikla atitinka šiuos standartus.

Tobulėjimo galimybės. Vertindamos ekonominę veiklą pagal Taksonomijos siūlomus gerųjų praktikų rodiklius, įmonės geriau supras savo veiklos poveikį. Šis vertinimas padės identifikuoti tobulintinas įmonės veiklos sritis.

Atitiktis ir atsparumas. ES Taksonomija ir CSRD bus privalomos daugeliui Europos finansų įstaigų ir daliai įmonių. Tinkamai nepasiruošus, įmonė neatitiks naujų reikalavimų ir gali tikėtis ateityje sulaukti dėl to neigiamų pasekmių.
 

Kiti verslui aktualūs ESG reglamentai

Akronimas ESG apibrėžia įmonės tvarumą ir reiškia aplinkosaugos, socialinę ir valdysenos sritis. Per pastarąjį dešimtmetį jų aktualumas išaugo, nes investuotojai, politikos formuotojai ir visuomenė pradėjo skirti daugiau dėmesio įmonių poveikiui visuomenės gerovei ir aplinkos apsaugai.

Būsimoji įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD) ESG ataskaitų teikimą pakels į naują lygmenį dviem aspektais. Pirmiausia, padidins įmonių, kurios privalo teikti ataskaitas, skaičių. Taip pat padaugės įmonės tvarumo aspektų, apie kuriuos reikės teikti informaciją. Ypač daug dėmesio bus skiriama su klimato kaita susijusiems veiksniams.
 

ES aplinkosaugos politika ir teisės aktai siekia užtikrinti švarų orą ir vandenį, tinkamą atliekų šalinimą, mažesnes CO2 emisijas, mažiau toksiškų cheminių medžiagų. Kova su klimato kaita yra aiškus ES aplinkosaugos politikos tikslas. 

Žiedinė ekonomika

ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas – tarpusavyje susijusių iniciatyvų rinkinys. Juo siekiama mažinti gamtos išteklių naudojimą produktų gamyboje ir pertvarkyti vartojimą taip, kad neliktų atliekų. Žiedinės ekonomikos iniciatyvos aktualios daugeliu skirtingų medžiagų ir prekių:

• Elektronika, informacinės ir ryšių technologijos. Vienas iš tikslų yra užtikrinti „teisę į pataisymą“. Be to, Europos Komisija planuoja inicijuoti papildomus reglamentus dėl mobiliųjų telefonų ir panašių prietaisų įkroviklių (pvz., bendro įkroviklio iniciatyva). Kitas svarbus tikslas – visoje ES galiojanti atgalinio surinkimo (grąžinimo) sistema. Šios schemos tikslas –  grąžinti arba parduoti senus elektroninius prietaisus, pavyzdžiui, įkroviklius, planšetinius kompiuterius ir mobiliuosius telefonus.
• Akumuliatoriai ir transporto priemonės. Siekiama atsisakyti neįkraunamų akumuliatorių naudojimo palaipsniui pakeičiant juos alternatyviais. Kitas tikslas – tvarumo ir skaidrumo reikalavimų baterijoms užtikrinimas.
• Pakuotės. Vertinama, kaip pagerinti pakuočių dizainą, kad būtų skatinamas pakartotinis naudojimas ir perdirbimas. Taip pat siekiama didinti perdirbamų medžiagų dalį pakuotėse ir spręsti perteklinių pakuočių problemą, mažinti pakuočių atliekas.
• Plastikas. Europos Komisija pradėjo spręsti mikroplastiko problemą. Taisyklėmis dėl vienkartinių plastikinių gaminių siekiama užkirsti kelią tam tikrų gaminių poveikiui aplinkai, ypač jūrų, ir žmonių sveikatai ir skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos.
• Tekstilė. Vienas iš tikslų yra pagerinti tvarių ir žiedinių tekstilės gaminių reguliavimą. Europos Komisija planuoja teikti paramą tvariems tekstilės verslams. Ja siekiama užtikrinti šio sektoriaus konkurencingumą, taikant žiedinės ekonomikos principus gamybai, produktams, vartojimui, atliekų tvarkymui ir antrinėms žaliavoms; nukreipiant investicijas, mokslinius tyrimus ir inovacijas.
• Statyba ir pastatai. Europos Komisija pažymi, kad ateityje gali būti nustatyti antrinių žaliavų kiekio reikalavimai tam tikriems statybos produktams. Be to, viešuosiuose pirkimuose galėtų būti taikomi viso gyvavimo ciklo vertinimai.
• Maistas, vanduo ir maistinės medžiagos. Aktyviai svarstomos iniciatyvos, nukreiptos į įvairių vienkartinių produktų (pvz., indų) pakeitimą daugkartinio naudojimo alternatyvomis.

Žalieji viešieji pirkimai

Žalieji viešieji pirkimai apibrėžiami kaip procesas, kurio metu viešasis sektorius siekia  įsigyti prekių, paslaugų ir darbų, darančių mažesnį poveikį aplinkai.

Dažniausiai jie yra savanoriški, tačiau Europos Komisija planuoja tam tikruose sektoriuose įvesti privalomus žaliuosius viešuosius pirkimus:

Transportas. Netaršių transporto priemonių direktyva siekiama padidinti mažataršių ir nulinės taršos transporto priemonių dalį valdžios institucijų skelbiamuose konkursuose. Valdžios institucijos turės skatinti ir pirkti alternatyvias technologijas, įskaitant elektra, gamtinėmis dujomis ir vandeniliu varomas transporto priemones. Kiekviena ES šalis nuspręs dėl konkrečių tikslų nacionaliniu lygmeniu. 

Akumuliatoriai. Europos Komisija pateikė ES Baterijų reglamento pasiūlymą. Pasiūlymo projektu siekiama užtikrinti, kad visos ES rinkai tiekiamos baterijos būtų tvarios, žiedinės ir saugios. Priėmus šiuos reglamentus, reikės naujų žiedinių partnerysčių tarp baterijų gamintojų ir perdirbėjų. Reglamentas turėtų būti priimtas iki 2022 m. pabaigos, o iki 2027 m. įtrauktas į žaliuosius viešuosius pirkimus.

Tvarių produktų iniciatyva. Šia iniciatyva siekiama, kad ES rinkai tiekiami produktai būtų tvaresni. Vartotojams, aplinkai ir klimatui bus naudingi patvaresni, pakartotinai naudojami, taisomi, perdirbami ir energetiškai efektyvūs gaminiai. Iniciatyva taip pat bus nustatyti ekologiški viešieji kriterijai ir sprendžiama kenksmingų cheminių medžiagų, esančių tokiuose gaminiuose kaip elektronika ir IRT įranga, tekstilė, baldai, plienas, cementas ir cheminės medžiagos, problema.

Pakuočių atliekų mažinimas. Bus vertinama, kaip tobulinti pakuočių dizainą, kad būtų skatinamas pakartotinis naudojimas ir perdirbimas; didinti perdirbamų pakuočių kiekį; spręsti perteklinių pakuočių problemą; mažinti pakuočių atliekas.

Žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų taikymas turės įtakos ne tik viešiesiems pirkėjams, bet ir tiekėjams bei gamintojams.  

Lietuva užsibrėžė dar ambicingesnį tikslą – tikimasi, kad iki 2023 m. pabaigos visi viešieji pirkimai bus žalieji. Žaliųjų viešųjų pirkimų rodiklis yra vienas iš strateginių Vyriausybės programos tikslų. Norint pasiekti Vyriausybės programoje nustatytus žaliųjų viešųjų pirkimų tikslus, reikės iš esmės pakeisti viešųjų įstaigų vykdomų viešųjų pirkimų tvarką. Dėl šios priežasties Aplinkos ministerija atnaujino žaliųjų viešųjų pirkimų apibrėžimą, šių pirkimų kriterijus ir jų procedūras.

CO2 pasienio mokestis importuojamoms prekėms

Anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmas (angl. CBAM, Carbon border adjustment mechanism) nustatys CO2 kainą geležies, plieno, cemento, trąšų, aliuminio ir elektros energijos gamybos importui iš trečiųjų šalių. Jei Europos Parlamentas pritars, CBAM pradės veikti 2026 m. Nuo 2023 m. iki 2026 m. bus pereinamasis etapas, kai ES importuotojai turės tik pranešti apie jų prekių CO2 pėdsaką. O vėlesniame etape šis pėdsakas jau bus apmokestintas.  

Tikslas: nustatyti papildomus mokesčius importuojamoms medžiagoms, kurios turi didelį CO2 pėdsaką. Kadangi ES gamintojai privalo laikytis aukštesnių aplinkosaugos kriterijų, medžiagos iš išorės rinkų gali tapti pigesnės. Siekiant to išvengti, bus įvestas CO2 mokestis.

Kam tai turės tiesioginį poveikį: geležies, plieno, cemento, trąšų, aliuminio ir elektros energijos importuotojams, taip pat įmonėms, kurios naudoja šias medžiagas gamyboje (nes didės kaina).

Kaip veiks CBAM: ES minėtų produktų importuotojai turės įsigyti sertifikatus. Sertifikato kaina bus išreikšta eurais už toną išmesto CO2.
 

Europos Komisija šiuo metu kuria „Socialinę taksonomiją“. Ji susijusi su socialiniais tvarumo aspektais: žmogaus teisėmis, vienodu darbo užmokesčiu, darbuotojų sveikata ir gerove, klientų sauga, produktų prieinamumu ir kitais rodikliais. Aplinkosaugos ir socialinės taksonomijos derinys padės sudaryti išsamų tvarumo vaizdą įmonių ataskaitose.

Siūloma direktyva dėl įmonių deramo tvarumo patikrinimo (angl. Proposal for a Directive on corporate sustainability due diligence)

Visoje ES galiojančiais privalomais įmonių deramo patikrinimo ir atskaitomybės teisės aktais siekiama užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams verslo veikloje, užtikrinti pagarbą pagrindinėms darbo teisėms ir kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Siūloma direktyva bus taikoma ne tik pačios įmonės veiklai, bet ir valdomoms įmonėms bei tiekėjams visoje tiekimo grandinėje.  

Ypatingas dėmesys bus skiriamas įmonėms, kurios veikia didelės rizikos sektoriuose (pvz., tekstilės, avalynės, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės arba naudingųjų iškasenų gavybos ir prekybos).

Pasiūlymas bus pateiktas tvirtinti Europos Parlamentui ir Tarybai. Priėmus direktyvą, ES šalys turės per dvejus metus perkelti ją į nacionalinę teisę.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) 

BDAR – duomenų apsaugos taisyklių rinkinys, kuriuo sustiprinama galimybė žmonėms gauti informaciją apie save ir nustatomi apribojimai, ką organizacijos gali daryti su asmens duomenimis. Šis reglamentas keičia įmonės rinkodaros ir pardavimo veiklą, juo reikalaujama kruopščiai tvarkyti klientų asmens duomenis, nustatyti vidaus ir išorės duomenų tvarkymo politiką, paskirti pareigūnus, kurie užtikrintų atitiktį.

Papildomi šaltiniai:
https://ec.europa.eu/info/law/law-topic/data-protection/reform/rules-business-and-organisations_en 
 

1999 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija  (EBPO) pristatė principus, kurie tapo gairėmis daugeliui politikos formuotojų ir investuotojų. G20 ir EBPO principai nėra teisiškai privalomi. Tačiau jie gali būti laikomi vertingomis gairėmis verslui, kuris siekia išlikti konkurencingas ir patrauklus potencialiems investuotojams.

6 EBPO principai:

• Veiksmingos įmonių valdymo sistemos pagrindo užtikrinimas
• Akcininkų ir pagrindinių nuosavybės funkcijų savininkų teisės ir teisingas požiūris į juos
• Instituciniai investuotojai, vertybinių popierių rinkos ir kiti tarpininkai
• Suinteresuotųjų šalių vaidmuo įmonių valdyme
• Informacijos atskleidimas ir skaidrumas
• Valdybos atsakomybė

2021 m. informavimo apie pažeidimus direktyva (angl. Whistleblowing Directive 2021)

Direktyva siekiama įdiegti vidaus pranešimų teikimo ir tolesnių veiksmų kanalus ir procedūras. Apsauga pagal šią direktyvą suteikiama „su darbu susijusiems“ pranešimams, t. y. pranešimams, kuriuos pateikia darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, akcininkai, rangovai ir tiekėjai. Įmonės, kuriose dirba 250 ir daugiau darbuotojų, privalo laikytis reikalavimų iki 2021 m., o įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, – iki 2023 m. gruodžio 17 d.
 

Būsimi reikalavimai reiškia, kad turės keisis įmonių veiklos modeliai. Pokyčių mastas priklausys nuo sektoriaus ir įmonės dydžio. Iš pradžių didžiausią poveikį patirs didelės įmonės, tačiau artimiausioje ateityje visos įmonės turės tapti tvaresnėmis dėl naujų reikalavimų, partnerių lūkesčių, klientų ir visuomenės spaudimo.
 

Galimybės jūsų verslui

Mažesnės rizikos. Tvarumas padeda mažinti verslo rizikas, susijusias su teisinių reikalavimų atitikimu, rinkos pokyčiais, visuomenės lūkesčiais, reputaciniais iššūkiais. 
Vartotojų pritraukimas ir išlaikymas. Tyrimai rodo, kad visuomenės nuostatos keičiasi ir tvarumas tampa argumentu rinktis prekę ar paslaugą. Veikdami tvariai ir skaidriai apie tai komunikuodami, pritrauksime klientų, kurie renkasi sąmoningai. 

Talentų pritraukimas. Tvarioms įmonėms lengviau pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus, padidinti darbuotojų motyvaciją ir produktyvumą. Vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į įmonės tvarumą, vertybes, poveikį aplinkai prie priimdami sprendimą dėl įsidarbinimo.

Finansavimo prieinamumas. Bankai vis labiau yra suinteresuoti dirbti su tvariais veikiančiomis įmonėmis, kad jų finansavimo portfeliai būtų kuo tvaresni. Tam atliekami tvarumo vertinimai prieš suteikiant finansavimą. 

Kaštų optimizavimas ilguoju laikotarpiu. Nors tvarių naujovių diegimas reikalauja pradinių investicijų, ilgesnėje perspektyvoje jos atsiperka. Pvz., energijos kainos įsirengus saulės elektrinę, išlaidos degalams perėjus prie aplinkai draugiškesnio autoparko, t.t.

Reputacija ir prekės ženklo stiprinimas. Tvarumas turi tiesioginės įtakos įmonės reputacijai ir prekės ženklo stiprumui. Tokiu būdu stiprinate klientų lojalumą, didinate konkurencinį įmonės pranašumą rinkoje.
 

1. Atsižvelgdami į savo įmonės profilį, dydį ir sektorių, patikrinkite, kurie iš būsimų ES reglamentų jums bus aktualūs. 
2. Kai kurie ES reglamentai vis dar rengiami. Pavyzdžiui, vyksta viešųjų konsultacijų etapas arba jie vis dar svarstomi. Sekite procesą, kad sužinotumėte naujienas, kurios gali būti aktualios jūsų įmonei.
3. Turėkite omenyje, kad kai kurie ES reglamentai ES šalims tampa privalomi iš karto, o kai kuriuos reikia perkelti į nacionalinę teisę. Stebėkite terminus.
4. Pradėkite ruoštis naujiems reglamentams iš anksto. Kai kuriems iš jų gali prireikti išsamios įmonės vidinės analizės, naujų procesų, papildomų išteklių. Viskas vyks sklandžiau, jei turėsite daugiau laiko pasiruošimui.
5. Apsvarstykite galimybę parengti savo tvarumo ataskaitą, net jei ji jums dar nėra privaloma. Tai bus gera praktika, be to, padės jums apsibrėžti visas su tvarumu susijusias temas, aktualias jūsų įmonei.