Nors aplinkos taršą dažniausiai siejame su pramone, transportu, žemės ūkiu, atliekų perdirbimu ir panašiais procesais, visi veiksmai, kuriuos atliekame virtualioje erdvėje, taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai.
Kiekvieną kartą, kai siunčiame elektroninį laišką, naršome internete ar naudojamės socialiniais tinklais, į atmosferą išmetamos anglies dvideginio emisijos. Jos susidaro gaminant, naudojant ir perduodant duomenis į skaitmeninius įrenginius ir infrastruktūrą.
Internetu visame pasaulyje naudojasi apie 5,16 mlrd. aktyvių vartotojų – jie sudaro 64,4 proc. pasaulio gyventojų. Skaitmeninės technologijos ir jų naudojimas kasmet sukuria 1,6 mlrd. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Šis skaičius sudaro 4 proc. pasaulio CO2 išmetimo ir yra prilyginamas aviacijos industrijos sugeneruojamų emisijų kiekiui per metus. Prognozuojama, kad iki 2025 m. emisijos padvigubės.
Kiek tūkstančių laiškų šiuo metu yra jūsų el. pašto dėžutėje? O kiek iš jų taip niekada ir neatsidarėte? Štai, pavyzdžiui, organizacijos „The Good Planet“ duomenimis, vidutinis amerikietis turi maždaug 500 neatidarytų laiškų. Nors el. pašto patogumą paneigti būtų sunku, kitą kartą siunčiant laišką verta pagalvoti, ar jis tikrai būtinas.
Organizacijos „Green Matters“ duomenimis, vienas išsiųstas laiškas be priedo sugeneruoja maždaug 4 g CO2, su priedu – net iki 50 g CO2. Laiškų, kurie atsiduria „šlamšto“ skiltyje, CO2 pėdsakas yra mažiausias – 0,3 g. Visgi įvairūs skaičiavimai rodo, kad šio tipo laiškai sudaro iki 85 proc. pasaulinio el. pašto srauto.
Apskaičiuoti savo el. pašto dėžutės CO2 pėdsaką galite čia.
Pastaraisiais metais galimybė „susitikti“ virtualiu būdu tapo tikru išsigelbėjimu – visame pasaulyje įvedus judėjimo apribojimus būtent technologijos leido tęsti įprastas veiklas, o verslo keliones ir gyvus susitikimus pakeitė vaizdo konferencijos. Nuotoliniu būdu žmonės ne tik mokėsi ir dirbo, bet ir socializavosi, šventė gimtadienius, leido laisvalaikį.
Turint mintyje virtualių susitikimų programų naudojimo mastą, svarbu atkreipti dėmesį ir į jų poveikį aplinkai. 1 val. trukmės transliacija ar vaizdo konferencija gali išmesti nuo 150 iki 1000 g CO2. Skaičius priklauso nuo transliacijos platformos bei dalyvių skaičiaus.
Susitikimo ar konferencijos metu įjungus virtualų foną, elektros energijos suvartojimas padidėja 18 proc. – atitinkamai didėja ir susidarančių emisijų kiekis. Didžiausią įtaką CO2 pėdsakui daro vaizdo kamera – ją naudojant susitikimo metu sugeneruojamas CO2 padidėja net 96 proc.
Socialiniai tinklai neabejotinai pakeitė mūsų kasdienybę – gyvename greitai besikeičiančiame naujienų sraute, esame įtraukti į nuolatinį norą vis tikrinti, ar nieko svarbaus nepraleidome. Socialiniai tinklai dažnai nepastebimai suryja didelę dalį mūsų laiko.
Kuo daugiau valandų praleidžiame spoksodami į ekraną, tuo daugiau į atmosferą yra išmetama CO2. Pavyzdžiui, skaičiuoklės „Social Carbon Footprint Calculator“ duomenimis, 1 val. „Instagram” platformoje sugeneruoja 63 g CO2, „Facebook“ – 47 g CO2. Jeigu kasdien socialiniame tinkle „Facebook“ praleidžiate 2 val., tai per savaitę susidaro 0,6 kg CO2, o per metus – 34 kg.
Nors mūsų individualus CO2 pėdsakas nėra labai didelis, aktyvių interneto vartotojų pasaulyje yra pakankamai daug, kad bendromis jėgomis būtų galima reikšmingai prisidėti prie anglies dvideginio emisijos mažinimo.
Vienas paprasčiausių, tačiau efektyviausių būdų – skaitmeninė detoksikacija. Dažniau pailsėkite nuo kompiuterio, telefono, televizoriaus ir kitų įrenginių, įtraukiančių į virtualų pasaulį.
Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!