Lygybė ir įvairovė darbo vietoje: argumentų „už“ reikia vis rečiau

Lyčių lygybė, darbuotojų įvairovė, efektyvus darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas – kiekvienoje darbo vietoje itin svarbūs aspektai. Tapti įvairovei atvira ir įtraukia organizacija – nelengva užduotis, tačiau ilgainiui šios praktikos tapo „Swedbank“ vizitine kortele.
 
Lygių galimybių ir įtraukties principai stiprina bei kuria tvirtą bei tvarią bendruomenę, todėl norėdami palaikyti pokyčius kuriančias iniciatyvas šiemet tapome pagrindiniu Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų rėmėju. Šie apdovanojimai yra įkvepiantis pavyzdys, kaip įtraukias iniciatyvas galima paversti dar labiau matomomis ir kartu pagerbti jų kūrėjus.
 
Apie įgyvendintus projektus ir patarimus kitiems verslams pasakoja „Swedbank“ Karjeros centro vadovė ir Lietuvos Įvairovės chartijos valdybos narė Simona Lėverienė.

Jūs – žinomos lyčių lygybę darbo rinkoje skatinančios iniciatyvos „Žalia šviesa“ autoriai. Iki šiol ne vienos Vilniaus pėsčiųjų perėjos Konstitucijos prospekte šviesofore žalia šviesa įsižiebia mergaitės siluete. Kokias dar lygybės ir įvairovės iniciatyvas įgyvendinote nuo to laiko?

Norėčiau paminėti 2021 metų vasarą startavusį projektą – „17“, pristatantį 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Tvarumas ir įvairovė žengia ta pačia kryptimi ir yra neatsiejamos vienos darnios kelionės dalys. Kelionės, kurioje vietą randa visi, nepaisant jų lyties, religijos, tautybės ar amžiaus. Projekte didelis dėmesys buvo skirtas lygių teisių bei įtraukties klausimams.
 
Aktyvūs ir mūsų organizacijos tėčiai. Dalyvaudami projekte „Daugiau balanso“ jie dalinosi savo kasdienybės istorijomis, atradimais ir tuo, kaip tėvystė visų pirma brandino ir augino juos pačius. Jautriai bei nuoširdžiai, per savo asmenines patirtis jie priminė, kad tėčio vaidmuo yra ypatingai svarbus kiekviename augančio bei pasaulį atrandančio vaiko žingsnyje.
 
Taip pat norėčiau išskirti 2020 metais startavusią iniciatyvą „Profesionalės.lt“. Jos tikslas – atkreipti visuomenės, žiniasklaidos bei renginių organizatorių dėmesį į skirtingų specialybių lyderes, dažniau kviesti jas pasisakyti aktualiais klausimais.
 
Dvejus metus iš eilės organizavome ir didžiausią Lietuvoje nuotolinę pamoką „Mokonomika“. Tarp daugelio nagrinėtų ir moksleiviams pristatytų temų, reikšmingą vietą užėmė ir žmogaus teisių bei pilietiškumo klausimai. Švietimas ženkliai prisideda prie darnios ir vertybiškai stiprios asmenybės vystymosi ir mes džiaugiamės galėdami būti to dalimi. Kurdami tokius projektus ir patys mokomės bei tobulėjame. Klausydami, bendraudami ir keisdamiesi patirtimi plečiame ne tik savo akiratį, bet ir stipriname bendruomenę. Amžius, lytis ar tautybė yra ne tai kas riboja, o tai kas įgalina bei padeda stiprinti visuomenę, kurioje gyvendami laimime kiekvienas.

Su kokiais iššūkiais susiduriate šias iniciatyvas įgyvendindami?

Vykdant įvairius socialinius projektus kartais tenka intensyviau argumentuoti, kodėl mes tai darome, tačiau kasmet tų argumentų prireikia vis mažiau ir rečiau. Gerieji pavyzdžiai, jau įvykę projektai bei jų rezultatai kalba patys už save. Plečiasi ir mūsų partnerių ratas, jie jaučia tas vertes kurias bendradarbiavimas atneša. Buvimas kartu ir nuolatinis darbas vardan bendrų tikslų padeda juos pasiekti greičiau bei tvariau.

Praėjusiais metais „Swedbank“ dirbo daugiau nei 20 žmonių, turinčių negalią. Kaip sekasi šiandien? Kokius pokyčius svarbu įgyvendinti darbovietėse, kad žmonės su negalia būtų lygiaverčiai darbuotojai?

Esame atvira organizacija visiems kandidatams – mums svarbiausia profesionalumas, reikiamos žinios, gebėjimai ir motyvacija dirbti, todėl darbuotojų atrankos procese siekiame užtikrinti objektyvumą ir lygias galimybes. Darbo skelbimuose pabrėžiame, kad visi kandidatai yra laukiami nepaisant jų lyties, amžiaus, tautybės, negalios ar religijos. Šiais metais jau trečią kartą dalyvausime VšĮ „SOPA“ organizuojamoje „DUOday“ dienoje ir atversime duris žmonėms su negalia praleisti dieną kartu. Jie turės galimybę susipažinti su organizacija ir išbandyti įprastas mūsų darbuotojų užduotis, sužinoti apie karjeros galimybes.

Kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Lygių galimybių plėtros centro ekspertais nuo 2020 m. skyrėte atskirą dėmesį darbo ir asmeninio gyvenimo balanso savo komandoje skatinimui. Kokios priemonės pasiteisino geriausiai ir ką rekomenduotumėte kitoms verslo įstaigoms Lietuvoje?

Mes tapome pilotine šio projekto organizacija ir dabar jau galime pasidalinti savo patirtimi bei išmoktomis pamokomis. Pavyzdžiui, kad organizacijos viduje ypatingai svarbu formuoti ir palaikyti kultūrą, skatinančią ir užtikrinančią darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Taip pat svarbu mažinti vaiko priežiūros atostogų poveikį darbuotojų karjeros galimybėms, skatinti pozityvų vadovų požiūrį į karjeros ir gyvenimo derinimą, didinti pačių darbuotojų sąmoningumą šiuo klausimu.

Daugiau dėmesio planuojame skirti vaiko priežiūros atostogose esantiems ir iš jų grįžtantiems darbuotojams, nes šeimos ir karjeros derinimas yra nuolatinis darbas su stereotipais, pavyzdžiui, kad karjerą gali daryti tik dirbantys viršvalandžius. Balansas tarp šeimos ir karjeros nėra baigtinis rezultatas. Tai procesas, kuris niekada nesibaigia.

Lygybė ir įvairovė tapo jūsų darbdavio įvaizdžio dalimi, esate ilgamečiai Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų rėmėjai. Kodėl jums apskritai svarbu nuolat skirti dėmesio lygybės ir įvairovės klausimams?

Nuomonių, idėjų, patirčių įvairovė stiprina ir kuria tvirtą bei tvarią bendruomenę. Manome, kad įvairovę skatinančiose organizacijose atspindimas visapusiškesnis visuomenės modelis, o tai padeda geriau pažinti klientus ir jų poreikius.

Kokių gerųjų pavyzdžių tobulėjimui lygybės ir įvairovės srityje galime pasimokyti iš „Swedbank“ veiklos Švedijoje ir iš kolegų kitose Baltijos šalyje?

Baltijos šalyse ir Švedijoje glaudžiai bendradarbiaujame, dalinamės ir mokomės vieni iš kitų siekdami užtikrinti įvairovę ir įtraukią darbo aplinką visoje grupėje. Kaip vieną iš iniciatyvų galima išskirti projektą, kuriuo siekiama į organizaciją integruoti ne vietine kalba kalbančius darbuotojus, sukurti jiems įtraukią darbo aplinką, kurioje jie jaustųsi jaukiai ir saugiai. Tai labai svarbus uždavinys daugiakultūrėse šalyse, tokiose kaip Švedija ar kitos Skandinavijos šalys.

Kolegos Latvijoje, Estijoje turi sukaupę patirtį apie žmonių iš užsienio šalių įdarbinimą, Estijoje taip pat didelis dėmesys skiriamas žmonių su negalia ar specialiais poreikiais įdarbinimui. Labai svarbu, kad galime vieni iš kitų mokytis, o dirbdami drauge galime kurti pokyčius dar greičiau bei efektyviau.