Koks yra mūsų skaitmeninis CO2 pėdsakas ir kaip naršyti tvariau?

Nors aplinkos taršą dažniausiai siejame su pramone, transportu, žemės ūkiu, atliekų perdirbimu ir panašiais procesais, visi veiksmai, kuriuos atliekame virtualioje erdvėje, taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai.

Kiekvieną kartą, kai siunčiame elektroninį laišką, naršome internete ar naudojamės socialiniais tinklais, į atmosferą išmetamos anglies dvideginio emisijos. Jos susidaro gaminant, naudojant ir perduodant duomenis į skaitmeninius įrenginius ir infrastruktūrą.

Kiek internetas kainuoja mūsų aplinkai?

Internetu visame pasaulyje naudojasi daugiau nei 4,66 mlrd. aktyvių vartotojų – jie sudaro 60 proc. pasaulio gyventojų. Skaitmeninės technologijos ir jų naudojimas kasmet sukuria 1,6 mlrd. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Šis skaičius sudaro 4 proc. pasaulio CO2 išmetimo ir yra prilyginamas aviacijos industrijos sugeneruojamų emisijų kiekiui per metus. Prognozuojama, kad iki 2025 m. emisijos padvigubės.

CO2 pėdsakas mūsų pašto dėžutėse

Kiek tūkstančių laiškų šiuo metu yra jūsų el. pašto dėžutėje? O kiek iš jų taip niekada ir neatsidarėte? Štai, pavyzdžiui, organizacijos „The Good Planet“ duomenimis, vidutinis amerikietis turi maždaug 500 neatidarytų laiškų. Nors el. pašto patogumą paneigti būtų sunku, kitą kartą siunčiant laišką verta pagalvoti, ar jis tikrai būtinas.

Organizacijos „Green Matters“ duomenimis, vienas išsiųstas laiškas be priedo sugeneruoja maždaug 4 g CO2, su priedu – net iki 50 g CO2. Laiškų, kurie atsiduria „šlamšto“ skiltyje, CO2 pėdsakas yra mažiausias – 0,3 g. Visgi įvairūs skaičiavimai rodo, kad šio tipo laiškai sudaro iki 85 proc. pasaulinio el. pašto srauto.

Kaip sumažinti el. pašto CO2 pėdsaką?

  • Venkite siųsti nebūtinus laiškus (pvz. „ačiū, gavau“ arba „dėkoju, gražios dienos“)
  • Susiaurinkite el. laiškų gavėjų sąrašą – siųskite juos tik tiems, kam laiškas yra aktualus (venkite pridėti kolegas funkcija cc)
  • Atsisakykite nereikalingų prenumeratų
  • Reguliariai išvalykite el. pašto dėžutę
  • Venkite (didelių) priedų laiškuose. Esant poreikiui – sumažinkite priedo dydį ir siųskite jį per failų perdavimo platformas (pvz.: „WeTransfer“)
  • Ieškokite alternatyvų – esant galimybei, verčiau siųskite SMS žinutę (SMS žinutės sukuriamas CO2 – 0,014 g)

Apskaičiuoti savo el. pašto dėžutės CO2 pėdsaką galite čia.

Virtualių susitikimų ir konferencijų poveikis aplinkai

Pastaraisiais metais galimybė „susitikti“ virtualiu būdu tapo tikru išsigelbėjimu – visame pasaulyje įvedus judėjimo apribojimus būtent technologijos leido tęsti įprastas veiklas, o verslo keliones ir gyvus susitikimus pakeitė vaizdo konferencijos. Nuotoliniu būdu žmonės ne tik mokėsi ir dirbo, bet ir socializavosi, šventė gimtadienius, leido laisvalaikį.

Turint mintyje virtualių susitikimų programų naudojimo mastą, svarbu atkreipti dėmesį ir į jų poveikį aplinkai. 1 val. trukmės transliacija ar vaizdo konferencija gali išmesti nuo 150 iki 1000 g CO2. Skaičius priklauso nuo transliacijos platformos bei dalyvių skaičiaus.

Susitikimo ar konferencijos metu įjungus virtualų foną, elektros energijos suvartojimas padidėja 18 proc. – atitinkamai didėja ir susidarančių emisijų kiekis. Didžiausią įtaką CO2 pėdsakui daro vaizdo kamera – ją naudojant susitikimo metu sugeneruojamas CO2 padidėja net 96 proc.

Kaip sumažinti virtualių susitikimų CO2 pėdsaką?

  • Įvertinkite susitikimų poreikį – galbūt užtenka skambučio mobiliuoju telefonu?
  • Jeigu yra galimybė, susitikimo metu išjunkite kamerą. Jei tokios galimybės nėra – sumažinkite vaizdo kokybę
  • Optimizuokite virtualių susitikimų trukmę – planuokite susitikimą ir laikykitės jo struktūros. Dalyvių ribojimas taip pat sumažintų emisijų kiekį – įvertinkite dalyvių skaičių
  • Ribokite vaizdo turinio transliacijas (pvz.: „Youtube“), pirmenybę teikite garso failams (pvz.: „Spotify“)
  • Įrenginio nustatymuose išjunkite automatinio paleidimo funkciją
  • Žiūrint ar transliuojant vaizdo įrašą naudokite Wi-Fi, venkite naudoti mobiliuosius duomenis

Socialiniai tinklai – asmeninė atsakomybė kontroliuojant CO2 pėdsaką

Socialiniai tinklai neabejotinai pakeitė mūsų kasdienybę – gyvename greitai besikeičiančiame naujienų sraute, esame įtraukti į nuolatinį norą vis tikrinti, ar nieko svarbaus nepraleidome. Socialiniai tinklai dažnai nepastebimai suryja didelę dalį mūsų laiko.

Kuo daugiau valandų praleidžiame spoksodami į ekraną, tuo daugiau į atmosferą yra išmetama CO2. Pavyzdžiui, skaičiuoklės „Social Carbon Footprint Calculator“ duomenimis, 1 val. „Instagram” platformoje sugeneruoja 63 g CO2 per dieną. Jeigu kasdien socialiniame tinkle „Facebook“ praleidžiate 2 val., tai per savaitę susidaro daugiau nei 4 kg CO2. Per metus – virš 240 kg.

Kaip sumažinti CO2 emisijas dėl naršymo socialiniuose tinkluose?

  • Naudokitės ekrano laiko sekimo funkcija (angl. screen time) savo mobiliajame įrenginyje – sekite, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose ir nustatykite programėlių naudojimo limitus
  • Laikykite telefoną atokiau nuo poilsio zonos
  • Uždarykite nenaudojamus skirtukus ir ištrinkite nenaudojamas mobiliąsias programėles
  • Išjunkite socialinių tinklų ir kitus nereikalingus pranešimus

Kiti įpročiai, padėsiantys kiekvienam sumažinti individualų CO2 pėdsaką

  • Rinkitės aplinką tausojančias paieškos sistemas (pvz.: „Ecosia“)
  • Ribokite atliekamas paieškas – naudokitės funkcijomis favourites ir history arba įveskite tikslų ieškomos svetainės pavadinimą
  • Atsakingai įvertinkite naujų prietaisų būtinybę – nesivaikykite technologinių madų
  • Tinkamai utilizuokite netinkamus naudoti įrenginius – elektroninius prietaisus atiduokite į specializuotas vietas
  • Rinkitės atsinaujinančius energijos šaltinius
  • Apskaičiuokite jūsų lankomų internetinių svetainių poveikį aplinkai čia

Nors mūsų individualus CO2 pėdsakas nėra labai didelis, aktyvių interneto vartotojų pasaulyje yra pakankamai daug, kad bendromis jėgomis būtų galima reikšmingai prisidėti prie anglies dvideginio emisijos mažinimo.

Vienas paprasčiausių, tačiau efektyviausių būdų – skaitmeninė detoksikacija. Dažniau pailsėkite nuo kompiuterio, telefono, televizoriaus ir kitų įrenginių, įtraukiančių į virtualų pasaulį.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.