3 patarimai, kaip kalbėti su vaikais apie tvarumą

Atsakingo vartojimo klausimai kasdien darosi vis aktualesni, o tėvams ar globėjams juos paaiškinti vaikams gali būti tikras iššūkis. Kaip sudėtingas aplinkosaugos temas aptarti paprastai? Kaip kalbėti taip, kad vaikai nepradėtų žiovauti? Siūlome tris paprastus patarimus, kurie padės pasikalbėti apie tvarumą, bet nepamokslauti.

Esame sukaupę netrumpą sąrašą iššūkių savo aplinkai ir planetai: užterštumas plastiku, toksiškos atliekos, senkantys ištekliai ir nykstančios rūšys. Svarbu apie atsakingą elgesį bei apgalvotą vartojimą kalbėtis su vaikais – jiems ateis laikas perimti estafetę sprendžiant aplinkosaugos klausimus.

Tvarumas bei vaikų edukacija – temos, kurios ypač domina studijos „Denim diaries“ įkūrėją Mildą Paukštę. Moteris Vilniaus Senamiestyje atvėrė perdirbtų džinsinių gaminių krautuvėlę, kurioje įsikūrė naudotų daiktų butikas „DĖK‘ui“ ir organizuojamos dirbtuvės moksleiviams. Užsiėmimų metu jie susikuria šį tą naujo ir dalinasi mintimis apie gamtos išsaugojimą. Mildos patirtis parodė, kad laikantis vos kelių paprastų principų pokalbiai apie gamtą džiugins jus ir vaikus.

Kartu kelkite klausimus ir ieškokite atsakymų

Ko nors nežinoti – normalu. Kartais tėvai susigėsta nežinodami atsakymo į iš pažiūros paprastą klausimą. Tačiau jūsų autoritetas tikrai nesusvyruos, jei atsakymų į klausimus ieškosite drauge. Dar daugiau – ne tik sužinosite įdomių ar netikėtų dalykų apie pasaulį, gamtą, bet ir lavinsite medijų raštingumą, atsirinkdami patikimiausius šaltinius bei paskatinsite nebijoti klausti.

„Vaikai tuoj pat įsitraukia į tokius pokalbius ir ieškojimus, dalinasi savo patirtimis ir žiniomis. Svarbiausia – kelti klausimus, jie nuveda prie atsakymų“, – sako M. Paukštė.

Drauge pagalvokite apie daiktų istorijas

„Svarbu vaikams paaiškinti, kad daiktai savaime neatsiranda parduotuvėse – tam reikia įvairių žaliavų ir pastangų, lygiai kaip reikia šiek tiek pastangų su jais teisingai atsisveikinti“, – teigia M. Paukštė.

Galvodami apie kelią nuo medžiagų iki momento, kai daiktas perdirbamas (arba atvirkščiai – ilgam užsilieka sąvartyne), galime labiau įvertinti savo turtą, prisiminti, kad daug daiktų galime taisyti ar perleisti naujiems šeimininkams. „Už naudojimo nesusimąstant slypi nežinomos daiktų atsiradimo istorijos ir nenumatytos galimybės jiems tęsti savo kelionę“, – sako Milda.

Įdarbinkite rankas

Aptarti sudėtingus klausimus ir stiprinti tarpusavio ryšį gali padėti bendros veiklos. Paėmę žirkles į rankas ir drauge išardę džinsų siūlę, išvysite, kiek daug siūlų, o kartu žinių, prietaisų ir pastangų prireikė jiems pasiūti. Drabužio etiketė gali papasakoti, ar tolimą kelią jis nukeliavo nuo šalies, kurioje buvo pagamintas. Tai puiki proga aptarti ir kitas tvarumo temas: kokiu transportu daiktas keliavo, koks jame naudojamas kuras, iš ko buvo pagaminta pakuotė.

„Atsakingą elgesį efektyviausia skatinti gyvu savo pavyzdžiu – jei rūšiuoja tėvai, greičiausiai prisijungs ir vaikai“, – sako M. Paukštė. Taigi, norėdami paskatinti vaikus daugiau galvoti apie gamtą ir būti atsakingus, imkitės veiklos: sodinkite kartu augalus, rinkite šiukšles, rinkitės tvarias dovanas, puošmenas. Nepamirškite daiktus pirkti ir naudoti sąmoningai, o svarbiausia – džiaukitės laiku drauge!

Antriniu džinsų panaudojimu M. Paukštė susidomėjo neatsitiktinai – tekstilė Lietuvoje nėra plačiai perdirbama. Apmaudu, kad tinkamai neišrūšiuojama tai, kas iš aplinkos daug pareikalauja jau nuo pirmųjų gamybos žingsnių. Džinsų gamyba daro ypač didelį neigiamą poveikį aplinkai, o tekstilės pramonė apskritai yra viena labiausiai teršiančių.

Milda Paukštė ves dirbtuves moksleiviams ir didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika“, kuri įvyks vasario 4 dieną. Nemokamoje žinių šventėje, skirtoje moksleiviams ir mokytojams, skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas pamokas ves 24 mokytojai – įvairių sričių ekspertai. Jie kalbės apie kūrybą, tvarumą, inovacijas, pilietiškumą ir kitus svarbius bei įdomius dalykus. Daugiau informacijos apie didžiausią nuotolinę pamoką ir registracija čia.

„Mokonomika“, inicijuojama „Swedbank“, prisideda prie UNICEF ir UNESCO rengiamos „Didžiausios pamokos pasaulyje“, kurios tikslas – kurti inovatyvias švietimo priemones, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Šiemet didžiausiai nuotolinei pamokai Lietuvoje suteiktas UNESCO patronažas, o informaciniu rėmėju tapo LRT.