Kaip gyventi tvariau ir sutaupyti: būsto atnaujinimas

Nerenovuoti senos statybos namai sunaudoja vidutiniškai 3 kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui, palyginti su modernizuotais pastatais, rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaičiavimai. Tai reiškia kelis kartus didesnes šildymo sąskaitas ir anglies dvideginio emisijas nerenovuotame būste. 

Aktualu žinoti: 

• Visavertė seno pastato renovacija gali padėti pasiekti C ar aukštesnę energinio naudingumo klasę 
• Didžiausią efektą suteikia kompleksinė renovacija, kai atnaujinamas pastato šilumos mazgas, pakeičiami langai ir išorės durys, apšiltinamos sienos ir stogas 
• Daugiabučio renovacija reikalingas ne mažesnis kaip 51 proc. butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas 
• Sekite APVA skelbiamus kvietimus pasinaudoti valstybės parama būsto modernizavimui ar atskiriems sprendimams įgyvendinti 

Ryškus energinio naudingumo šuolis 

Pasak APVA Pastatų energinio taupumo departamento eksperto Edvardo Petrausko, renovacija padeda reikšmingai pagerinti senų pastatų energinio naudingumo klasę, kurie dažniausiai pasiekia C, B ar net A energinei klasei būdingus standartus. „Renovacija prailgina pastato ilgaamžiškumą, padeda išvengti nuolatinių remontų, ji prisideda prie gamtos išteklių tausojimo, emisijų mažinimo“, – sako E. Petrauskas. 

Lietuvoje šiuo metu renovuota apie 3,7 tūkst. daugiabučių. Remiantis APVA duomenimis, daugiau kaip 2,3 tūkst., daugiabučių po renovacijos yra pasiekę C klasės, daugiau kaip 1 tūkst. – B klasės standartą. Įgyvendintų ir vykdomų renovacijos projektų žemėlapis, apimantis visas Lietuvos savivaldybes, pateikiamas čia. 

„Didžiausias energinis efektyvumas pasiekiamas kompleksiškai modernizuojant pastatą – įdiegus visą energinį efektyvumą didinančių priemonių paketą. Į tai įeina sienų ir stogo apšiltinimas, langų ir išorės durų pakeitimas, šildymo sistemos modernizacija“, – teigia E. Petrauskas. 

Kaip rodo APVA duomenys, jei prieš renovaciją vidutinės daugiabučių šilumos sąnaudos sudaro 309 kWh/kv. m, tai po renovacijos jos sumažėja iki maždaug 109 kWh/kv. m. Vadinasi, renovacija leidžia šilumos poreikį sumažinti apie 200 kWh/kv. m. 

Priklausomai nuo būsto ploto ir šilumos kainos, per metus tai padeda sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų už šildymą. Emisijų atžvilgiu vienas renovuotas 50 kv. m būstas gali sumažinti emisijas maždaug 1–2 tonomis anglies dvideginio per metus. 

Be to, pasak E. Petrausko, šie energinio naudingumo pokyčiai aktualūs bei pasiekiami ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir individualių namų savininkams. Jei palygintume tos pačios energijos klasės pastatus prieš ir po renovacijos, tai pasiekiamas panašus šiluminės energijos suvartojimo sumažėjimas tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose namuose. 

Galima gauti valstybės kompensaciją 

Norintys atnaujinti savo būstą ir didinti jo energinį efektyvumą daugiabučių gyventojai bei individualių namų savininkai gali pasinaudoti valstybės parama. Lietuvoje nuo 2005 m. įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kurioje gali dalyvauti daugiabučių namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai.  

Daugiabučio namo renovacijai pritarus ne mažiau kaip 51 proc. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, galima gauti 100 proc. kompensaciją renovacijos projekto bei projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti.  

Daugiabučiui pasiekus ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sutaupius ne mažiau kaip 40 proc. šildymui reikalingų energijos sąnaudų, valstybė gyventojams kompensuoja 30 proc. renovacijos išlaidų. Gyventojai taip pat gali kreiptis dėl lengvatinio kredito bei papildomų kompensacijų. 

Daugiau informacijos apie valstybės paramą daugiabučių namų renovaciją galima rasti APVA tinklalapyje. Šiuo metu aktualius kvietimus teikti paraiškas daugiabučių namų modernizavimo programos rėmuose rasite čia. 

APVA taip pat skelbia ir kvietimus teikti paraiškas dėl kompensacijų individualių gyvenamųjų namų renovacijai patirtoms išlaidoms. Taip pat – atskirus kvietimus kompensacijoms už saulės elektrinės ar šilumos siurblio įsirengimą. Šiuo metu aktualius kvietimus teikti paraiškas konkrečiai su būsto modernizavimu susijusiai paramai gauti galima rasti čia. 

Didžiausiam efektui – kompleksinis modernizavimas 

Pasak E. Petrausko, didžiausią energinį efektyvumą galima pasiekti tik kompleksiškai modernizavus pastatą – apšiltinus sienas, stogą, pakeitus langus ir išorės duris, modernizavus šildymo sistemą. 

„Efektyviau naudoti energiją padės rūsio perdangos šiltinimas, negyvenamos palėpės perdangos šiltinimas, vėdinimo įrenginių su šilumogrąža įrengimas. Na, o dar daugiau sutaupyti ir labiau prisidėti prie aplinkosaugos galima įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius – šilumos siurblius ir saulės elektrines“,  – komentuoja E. Petrauskas. 

Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos gyventojams tapti gaminančiais vartotojais ir įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo ar, jei tokios galimybės nėra, įsigyti dalį elektrinės nutolusiame saulės parke. Žalia elektra aprūpinamas būstas gali dar labiau padėti sumažinti emisijų pėdsaką. 

Pavyzdžiui, vienas namų ūkis Lietuvoje per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 200 kWh elektros. Per metus tai sudaro 2,4 tūkst. kWh. Tokiam kiekiui elektros pagaminti pasitelkus saulės elektrinę, anglies dvideginio emisijas galima sumažinti apie 0,5–1 t per metus. 

Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!