Kaip gyventi tvariau ir sutaupyti: būsto energinis naudingumas

Šiuo metu naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti aukštą energinio naudingumo klasę. Vis dėlto didžioji dalis daugiabučių yra senos statybos. Jų energinio naudingumo klasę leidžia pagerinti renovacija, bet iki šiol Lietuvoje renovuota kiek daugiau nei 10 proc. visų daugiabučių. Kaip skiriasi senų ir naujų pastatų šilumos poreikiai ir kokias galimybes gyventojams gali atverti renovacija?

Aktualu žinoti:

• Šiuolaikinių gyvenamųjų A+/A++ klasės pastatų šildymo energijos poreikiai, palyginti su senos statybos pastatais, gali būti mažesni iki 10 kartų
• Šildymo sąskaitos dydį lemia ne tik būsto energinio naudingumo klasė, bet ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina ir individuali šilumos kontrolė
• Automatizuotas temperatūros valdymas kambariuose padeda šilumos sąnaudas sumažinti 10-20 proc.

Skirtumai tarp energinio naudingumo klasių

Nuo 2006 m. Lietuvoje statomiems gyvenamiesiems pastatams buvo taikytas reikalavimas atitikti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad toks pastatas turėtų būti apšiltintas, turėti sandarius langus ir kitus konstrukcinius elementus, kurie mažina šilumos nuostolius. Tokio tipo pastatai dažniausiai priskiriami naujesnės statybos būstams, o jų šilumos poreikiai per metus gali siekti apie 100-180 kWh/kv. m.

Prieš maždaug dešimtmetį energinio naudingumo reikalavimai pradėjo palaipsniui griežtėti. Šiuo metu naujai statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti itin aukštą A+/A++ energinę klasę. Tokio tipo būstas dažniausiai turi platesnį spektrą sprendimų, pavyzdžiui, mechaninę ventiliavimo sistemą su šilumogrąža (rekuperatorių), recirkuliacinę karšto vandens sistemą ar individualizuotą patalpų mikroklimato kontrolę, kas dar labiau sumažina šilumos sąnaudas ir padidina komforto lygį. Tokio būsto šilumos poreikiai per metus sudaro mažiau nei 50 kWh/kv. m.

Tuo metu nerenovuoti seni daugiabučiai, pastatyti iki 1993 m., dažniausiai priskiriami F ar G energinio naudingumo klasei. Jų metinės šildymo sąnaudos gali siekti 300-500 kWh/kv. m. Tai reiškia, kad skirtumas tarp naujos ir senos statybos būsto šildymo energijos sąnaudų gali sudaryti iki 10 kartų. Į šio tipo pastatus orientuota daugiabučių atnaujinimo programa, apie kurią daugiau informacijos galima rasti čia (naujausias kvietimas paskelbtas 2022 m. gruodžio mėn.)

Kaip rodo Aplinkos projektų agentūros duomenys, senos statybos daugiabučio renovacija šilumos poreikį padeda sumažinti daugiau kaip 60 proc. Daugiau apie renovacijos pranašumus galima perskaityti čia.

Nuo ko priklauso šildymo sąskaitos dydis?

Tai, kiek pinigų šildymui teks išleisti, priklauso ne vien nuo pastato energinio naudingumo klasės, bet ir nuo šilumos kainos konkrečiame šalies mieste, būsto ploto, palaikomos temperatūros.

Pavyzdžiui, 2022-2023 m. šildymo sezono pradžioje skirtumas tarp šilumos kilovatvalandės, gaunamas iš dujų ir biokuro, sudarė daugiau kaip 5 kartus pastarojo naudai, todėl biokurą naudojančiuose miestuose šilumos kaina buvo pastebimai mažesnė. Vėliau sumažėjus dujų kainai, atitinkamai pigo ir iš dujų gaminama šiluma.

Realūs pavyzdžiai rodo, kad šildymo sąskaitų dydžio skirtumai tarp naujos statybos ar renovuotų būstų ir senos statybos būstų gali siekti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų per mėnesį. Pagal Vilniaus šilumos tinklų pateikiamus duomenis, 2023 m. vasario mėnesio sąskaita už šildymą 50 kv. m ploto naujos statybos bute vidutiniškai sudarė mažiau nei 30 eurų, pilnai renovuotame daugiabutyje esančiame bute – apie 50 eurų, nerenovuotame daugiabutyje – apie 85 eurus.

Po tokiais vidurkiais dažnai slepiasi didesni skirtumai tarp ribinių reikšmių. Remiantis „Kauno energijos“ duomenimis, 2023 m. vasario mėn. sąskaita už šildymą 60 kv. m ploto bute pilnai renovuotame daugiabutyje siekė apie 35 eurus, kai analogiško ploto nerenovuotame bute ji sudarė 233 eurus.

Individualių namų atveju šildymo kainų amplitudė yra dar didesnė, nes egzistuoja daugybė skirtingų šildymo būdų, pavyzdžiui, kietojo kuro ar dujiniai katilai, elektriniai ar infraraudonųjų spindulių radiatoriai, geoterminis šildymas ar kelių tipų šilumos siurbliai. Kita vertus, individualių namų savininkai turi daugiau galimybių pakeisti ar atnaujinti šildymo sistemas ir taip pagerinti namo energinio naudingumo parametrus.

Apibendrinus, kuo pastato energini naudingumo klasė aukštesnė, tuo mažiau šildymo energijos jis sunaudoja ir tuo mažesnę įtaką jo gyventojams turi energijos išteklių kainos. „Aukštesnės energinės klasės pastatas yra ne tik tvaresnis, bet ir gali sumažinti energetinių išteklių kainų svyravimo įtaką asmeniniams finansams“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Anot jos, per 2022 m. būsto išlaikymo sąnaudos Lietuvoje didžiąja dalimi dėl energetinių išteklių kainų išaugo net 37 proc., kas išryškina poreikį gerinti senų pastatų energinį naudingumą ir pasitelkti kitus energijos taupymo būdus.

Individualizuota mikroklimato kontrolė

Dar vienas svarbus pastatų energinio naudingumo aspektas – galimybė pritaikyti energijos suvartojimą atsižvelgiant į gyvenimo būdą. Daugelis naujos statybos ir renovuotų būstų turi galimybę nustatyti individualią temperatūrą atskiruose kambariuose ar bute.

„Įdiegus elektroninius šilumos kolektorių valdiklius galima automatizuoti temperatūros valdymą, pavyzdžiui, ją sumažinant nakties metu ir padidinant dieną. Automatizuotas temperatūros valdymas taip pat užtikrina, kad namuose visada palaikoma tikslinė temperatūra, o radiatoriai ar kiti šildymo įrenginiai išjungiami pasikeitus sąlygoms, pavyzdžiui, pavasario saulei pakankamai įšildžius būstą“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.

Anot jos, toks individualizuotas ir pagal gyventojo dienos ritmą priderintas temperatūros valdymas buto šilumos sąnaudas gali padėti sumažinti bent 10-20 proc.

Galiausiai, turėtume ir patys atsižvelgti į optimalią temperatūrą būste. Rekomenduojama, kad ji turėtų siekti nuo 18 iki 22 laipsnių pagal Celsijų. Įprastai aukščiausia temperatūra turėtų būti palaikoma vonios kambaryje (pavyzdžiui, 22-23 laipsniai), svetainėje ji turėtų siekti 20-21 laipsnį, miegamajame dažniausiai pakanka 19 laipsnių. Verta atkreipti dėmesį, kad kiekvienas papildomas laipsnis virš optimalios ribos reikalauja neproporcingai didėjančių energijos resursų.

Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!