Gyventojams, svarstantiems taršią transporto priemonę iškeisti į elektromobilį, apsispręsti gali padėti ekonominiai, aplinkosauginiai argumentai ir valstybės parama įsigyjant elektromobilius bei jų įkrovimo stoteles.
Aplinkos apsaugos ministerijos skaičiavimu, vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje nuvažiavęs 1 km išmeta 160 g CO2. Jei per metus nuvažiuojate apie 10 tūkst. km, į aplinką išmetate daugiau nei 1,6 t CO2. Vairuojant elektromobilį didesnės dalies šių emisijų galima išvengti. Be to, remiantis Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 100 km kelionė elektromobiliu yra bent 2 kartus pigesnė nei automobiliu, varomu dyzeliu ar benzinu.
Elektromobilių rinka pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, todėl jų kainos mažėja, o išaugus vidaus degimo variklių automobilių kainoms aplinkai draugiškos transporto priemonės tampa vis patrauklesniu pasirinkimu vartotojams.
„Pavyzdžiui, palyginus 3 klasės BMW modelį ir Tesla „Model 3“, jų kainos iš esmės nesiskiria. Dabar vidutinės komplektacijos BMW kainuoja apie 55 tūkst. eurų, „Tesla“ – 60 tūkst. eurų. Pridėjus elektromobiliams skiriamą valstybės paramą, jų kaina beveik susilygina“, – pasakoja elektrinius automobilius parduodančios įmonės „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
BMW 100 km sunaudoja 7 l degalų, todėl skaičiuojant preliminarią kelionių kainą standartiniam 5 metų lizingo laikotarpiui ir laikant, kad degalų kainos vidurkis yra 1,5 euro, nuvažiuoti 100 km atstumą kainuos apie 10,5 euro.
Pasak eksperto, kad elektromobilis nuvažiuotų 100 km, jo įkrovimui reikia maždaug 20 kWh. Šiuo metu vidutinė kWh kaina yra 0,28 euro. Vadinasi, 100 km kelionė su elektromobiliu kainuos 5,6 euro. Vadinasi, nuvažiuoti 10 tūkst. km su BMW kainuos apie 1 120 eurų, o su „Tesla“ – apie 560 eurų.
„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas primena, kad šalies gyventojai šiuo metu gali gauti 5 tūkst. eurų paramą naujam ir 2,5 tūkst. eurų paramą naudotam (iki 4 m.) elektromobiliui iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA). Ši galimybė bus atvira iki 2026 m., kai pasibaigs paramos laikotarpis, arba anksčiau, jei baigsis tam numatytos paramos lėšos.
Tuo metu LEA teikia paramą įkrovimo stotelėms įsigyti – gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti 40 proc. paramą, jei įrengia įkrovimo vietą prie individualaus namo, ir net 60 proc., kai
įkrovimo stotelė įrengiama daugiabučio kieme, stovėjimo aikštelėje ar garaže. Elektromobilių pirkėjai taip pat gali pasinaudoti palankesnėmis lizingo sąlygomis.
„Swedbank“ lizingo duomenimis, 2022 m. buvo finansuotas 336 elektromobilių įsigijimas, o populiariausios elektromobilių markės tarp gyventojų buvo „Volkswagen“, „Nissan“ ir BMW.
Pasak L. Boguševičiaus, jei elektromobilis bus naudojamas kasdienėms reikmėms ir nedideliems atstumams, pavyzdžiui, keliavimui į darbą, parduotuvę, vaikų vežimui į mokyklą ir pan., tikrai galima atrasti ne itin brangią transporto priemonę, kuri padės sutaupyti ir gyventi tvariau.
Nuosava įkrovimo stotelė – svarbi patogaus naudojimosi elektromobiliu dalis, todėl neturintiems galimybės šio sprendimo įdiegti namuose, L. Boguševičius pataria su elektromobilio pirkimu neskubėti.
„Didžiuosiuose miestuose galima sėkmingai eksploatuoti elektromobilį ir neturint asmeninės įkrovimo stotelės, bet žvelgiant iš patogumo ir ekonominio naudingumo perspektyvos, tai nėra itin praktiškas variantas. Lietuvoje įkrovimo stotelių infrastruktūra vystoma palaipsniui, bet naudojant viešąsias stoteles, kuriose įkrovimas yra pakankamai brangus, sutaupoma ženkliai mažiau“, – sako ekspertas.
Visas šiuo metu Lietuvoje prieinamas elektromobilių įkrovimo stoteles su įkainiais ir kitais parametrais galite rasti šiame žemėlapyje.
Įkrovimo stotelę įmanoma įrengti tiek individualiame name, tiek daugiabutyje, tačiau daugiabučių gyventojams šis procesas bus kiek sudėtingesnis. Jei gyvenate daugiabutyje ir turite privačią automobilio stovėjimo vietą, joje galite stotelę įsirengti suderinę projektą su namo administratoriumi ar gyventojų bendrija.
Senos statybos daugiabučiuose, kur niekas neturi privačios vietos automobiliui, tai padaryti bus ne taip paprasta – tokiu atveju rekomenduojama gyventojams burtis į bendrijas ir prisiimti sau dalį kiemo, tačiau vėliau jį teks patiems ir prižiūrėti.
Pagrindinis elektromobilių įkrovimo stotelių parametras yra galia, todėl prieš renkantis stotelę reikėtų patikrinti namo ar buto elektros įvado galią. Stotelių galingumas gali siekti nuo 3 KW iki 50 KW, nuo jo priklausys, kaip greitai bus įkrauta elektromobilio baterija.
Lėto įkrovimo stotelės (iki 3 kW) 30 kWh talpos bateriją įkrauna per 10 valandų, su ja vairuotojas gali įveikti maždaug 150 km atstumą. Sklandžiam tokio tipo stotelės veikimui pakanka tvarkingo namų elektros įvado su įžeminimu, o įkrovimo įranga kompaktiška. Jų kaina siekia maždaug 300–500 eurų.
Vidutinės galios stotele (7–22 kW) galima ir didesnės talpos elektromobilio bateriją įkrauti per santykinai trumpą laiką, pavyzdžiui, per naktį, tokia galia bus tinkama norint iš karto įkrauti kelis automobilius. Tokios galios stotelių kaina svyruoja nuo 750 iki 1 500 eurų.
Greito įkrovimo stotelės (50 kW ir daugiau) elektromobilį įkrauna maždaug per pusvalandį ir leidžia nukeliauti apie 100 km atstumą. Tokio tipo įrenginiai ypač aktualūs greito įkrovimo jungtį turinčių elektromobilių vairuotojams, tačiau yra ženkliai brangesni – jų kaina gali siekti keliolika tūkstančių eurų.
Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!