Kaip gyventi tvariau ir sutaupyti: infrastruktūra

Infrastruktūra yra tarpusavyje susijusių inžinerinių tinklų (įskaitant elektrą, vandentiekį, telekomunikacijas), įstaigų, paslaugų ir kitų visuomenės gyvenimo kokybę užtikrinančių elementų visuma. Tinkamai išvystyta infrastruktūra padeda patogiai judėti mieste, sutaupyti laiko ir gyventi tvariau.

Aktualu žinoti:

• Gerai išvystyta infrastruktūra užtikrina mažesnes CO2 emisijas ir švaresnį miesto orą
• Tvarios infrastruktūros požymis, kai dažniausiai lankomus objektus galima pasiekti pėsčiomis
• Neišvystytos infrastruktūros trūkumą galima iš dalies kompensuoti renkantis tvaresnį keliavimo būdą

Infrastruktūros ryšys su tvarumu

„Infrastruktūros vystymas yra tiesiogiai susijęs su tvarumu. Mišrūs miestų rajonai, kuriuose gyventojai gali ne tik gyventi, bet ir dirbti bei pramogauti, suteikia galimybę judėjimą automobiliu iškeisti į dviračius, viešąjį transportą ar keliavimą pėsčiomis – nebelieka būtinybės visada vykti miesto centrą. Tai lemia mažesnes automobilių išskiriamas CO2 emisijas ir sutaupytą laiką stovint spūstyse“, – sako urbanistė J. Muliuolytė.

Kita svarbi infrastruktūros dalis – žaliosios miesto zonos. Į šią sąvoką įeina ne tik medžiai, parkai ar miškai, bet ir vaikų žaidimų aikštelės, kiemų želdynai. Šių zonų dėka valomas miesto oras, sugeriamos CO2 emisijos ir perteklinis lietaus vanduo, taip pat skatinamas gyventojų fizinis aktyvumas.

Geros infrastruktūros dėmenys

Pirmiausia, gera būsto infrastruktūra pasižymi išvystytais elektros, vandens, šilumos ir nuotekų inžineriniais tinklais. Tai ypač aktualu pirkėjams, planuojantiems įsigyti būstą užmiestyje – jie turėtų atkreipti dėmesį, kokios yra galimybės sklype įsivesti šiuos patogumus, jei jų nėra. Turint sklype elektrą, kitos inžinerinės sistemos (vandens gręžinys, nuotekos) gali būti lokalios, tačiau jų įrengimui reikės papildomų lėšų, ilgainiui jų priežiūros sąnaudos bus didesnės nei centralizuotų tinklų.

Būsimiems užmiesčio gyventojams svarbu nepamiršti pasidomėti ir kelių pravažiuojamumu – dažnai keliai užmiestyje būna neasfaltuoti, todėl susisiekimas su sklypu gali kelti nepatogumų. Jei šalia būsto praeinantis neasfaltuotas kelias aktyviai naudojamas, papildomų nepatogumų kils ir dėl dulkių.

Taip pat reikėtų įvertinti gatvių apšvietimą, šaligatvius, atstumą iki artimiausios viešojo transporto stotelės ir atliekų tvarkymo galimybes – tokių miesto gyventojams savaime suprantamų elementų trūkumas vėliau gali apsunkinti kasdienybę, jų įgyvendinimas ne visada įmanomas privačia iniciatyva.

Atstumų svarba ir kaip juos įveikiame

„Gerai išvystytai miesto infrastruktūrai reikalingas efektyvus viešojo transporto tinklas ir netoli namų esančių vietų, kurias turime pasiekti kasdien ar labai dažnai, įvairovė. Tai viešosios erdvės, parkai, parduotuvės, gydymo įstaigos, dviračių takai ir pramogos, tokios kaip kavinės ar kino teatras. Šeimoms, turinčioms vaikų, labai svarbu, kad netoliese būtų darželis ir mokykla, įvairūs būreliai“, – komentuoja urbanistė.

Pasak ekspertės, idealiu atveju kiekvienas mikrorajonas turėtų savo nedidelį centrą, o visi gyventojų kasdienybėje svarbiausi miesto taškai nuo namų būti nutolę maždaug 1–2 km atstumu, kurį patogiai galima įveikti per 15–25 min. pėsčiomis.

Dviračiais, paspirtukais ar viešuoju transportu gyventojams patogu įveikti 2–5 km atstumą, o tolimesnėms kelionėms taupant laiką dažniausiai tenka naudotis automobiliu.

Vis dėlto sutaupytą laiką reikėtų vertinti sąlygiškai, nes piko metu judėjimas sulėtėja dėl automobilių spūsčių. Pavyzdžiui, 10 km atstumą, kai vidutinis judėjimo greitis maždaug 15-20 km/val., gali užtrukti nuvažiuoti 30-40 min.

Įsigijus būstą su neišplėtota infrastruktūra, kai kuriuos nepatogumus galima išspręsti įsirengus elektros įvadą ir lokalius inžinerinius tinklus, o judėjimui naudoti elektromobilį, kuris padės sumažinti emisijas. Tačiau tai reikš papildomas išlaidas ir nepadės sutrumpinti kelionėse praleidžiamo laiko.

Gera lokacija nelygi gerai infrastruktūrai

Miestų plėtra didžiąja dalimi vyksta dėl to, kad užmiestyje būstas yra pigesnis ir įperkamesnis. Vis dėlto tai negarantuoja gerai išvystytos infrastruktūros. Galite džiaugtis dideliu sklypu miesto pakraštyje, kuris atitinka asmeninius poreikius, susijusius su lokacija ir kaina, bet yra nemaža tikimybė, kad būsto infrastruktūra ten bus prasta.

Nusivylimo įsigijus būstą gali padėti išvengti infrastruktūros perspektyvos įvertinimas – miestų savivaldybės kas kelerius metus pateikia infrastruktūros plėtros planus. Juos sekant galima įsigyti būstą, kurio infrastruktūra ilguoju laikotarpiu ženkliai pagerės. Vilniaus miesto projektų žemėlapį galite rasti čia.

Darnaus miesto vystymosi perspektyva

„Urbanistinės teorijos teigia, kad žmonės labiau prisiriša ne prie savo būsto, o prie konkretaus rajono, kuriame gyvena, nes žino, kaip iš to rajono patogiausiai naviguoti mieste, jau yra susibūrusi kaimynų bendruomenė. Žvelgiant iš tvaraus miesto vystymosi perspektyvos yra siektina, kad žmonės galėtų keisti būstą tame pačiame rajone. Pavyzdžiui, vilnietis, gimęs Antakalnyje, jame kraustytųsi iš būsto į būstą“, – pasakoja urbanistė.

Kaip teigia ekspertė, būsto keitimą bėgant laikui apibrėžia sąvoka „būsto karjera“. Tai nurodo į gyvenamosios vietos pasikeitimus, kurie įvyksta per visą žmogaus gyvenimą – studentai gyvena kartu su draugais, vėliau poros kraustosi į nedidelius butus, gimus vaikams keliasi į didesnį butą ar namą, o jiems užaugus vėl grįžta į mažesnio ploto būstą.

„Lietuvoje būsto karjerą viename mikrorajone įvykdyti gana sudėtinga, nes būsto tipai labai skiriasi priklausomai nuo miesto vietos. Pavyzdžiui, centre parduodami mažesni brangūs butai, miegamuosiuose rajonuose dažniausiai galima rasti butų iki 3 kambarių, o didesni namai – tik užmiestyje. Vystant miestą norėtųsi didesnės įvairovės būsto tipų pasirinkime kiekviename rajone“, – komentuoja urbanistė Justina Muliuolytė.

Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!