Kaip gyventi tvariau ir sutaupyti: lokacija

Pastaraisiais metais augant būsto kainoms vis daugiau žmonių ieškodami būsto teikia prioritetą miesto pakraščiui ar priemiesčiams. „Swedbank“ duomenimis, palyginus su 2021 m., pernai išduotų paskolų skaičius individualiam namui paaugo 3 proc. ir siekė 35 proc. Nors būsto užmiestyje kaina mažesnė, svarbu įvertinti ir kitus lokacijos aspektus, kad ilgalaikėje perspektyvoje gyvenimas naujoje vietoje reikalautų kuo mažiau išlaidų.

„Lokacija turėtų būti esminis veiksnys pasirenkant būstą. Ji lemia, kokioje aplinkoje žmogus gyvens, kokiu būdu kasdien judės į prekybos centrą, mokyklą, darbą, ar tas judėjimas bus patogus. Tvariausia lokacija yra miesto ribose, kai nereikia įveikti didelių atstumų, kad pasiektum svarbiausius miesto taškus“, – komentuoja urbanistė Justina Muliuolytė.

Ekspertė pastebi, kad svarstant apie būsto lokaciją būtina turėti omenyje maršrutus, kuriais keliaujame kasdien. Prie savo gyvenimo būdo pritaikę būsto vietą ne tik mažiau valandų praleisite kelyje ir automobilių spūstyse, bet ir sumažinsite asmeninį CO2 pėdsaką.

Gyvenimas miesto centre

Būstas miesto centre – geras sprendimas gyventojams, kurių darbovietė yra centrinėje miesto dalyje. Puikiai išvystyta infrastruktūra, patogus judėjimas viešuoju transportu ar pėsčiomis pasiekiami svarbiausi taškai – prekybos centras, mokslo ir gydymo įstaigos, darbas – padeda sutaupyti laiko ir kasdienių kelionių automobiliu sąnaudų.

Pasak urbanistės, kitas miesto centro privalumas – aktyvus kultūrinis ir socialinis gyvenimas, kurio miegamuosiuose rajonuose ir priemiesčiuose trūksta. Didžiausią pramogų, teatrų, kavinių, muziejų ir kitos kultūrinių įstaigų koncentraciją galima rasti būtent čia.

„Norinčius įsigyti būstą miesto centre nuo sprendimo gali atbaidyti aukšta kaina – centrinėje miesto dalyje nekilnojamas turtas ženkliai brangesnis nei miegamuosiuose rajonuose. Iš kitos pusės, būstas centre laikomas likvidžiausiu, tad pririekus nebus sunku jį parduoti ateityje“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Jei centre ieškote naujos statybos būsto, jį surasti bus nelengva užduotis, nes didesnė dalis pastatų čia yra senos statybos. Taip pat gali kilti problemų su automobilio statymu – ne visuose kiemuose ar gatvėse užtenka vietos gyventojų transporto priemonėms.

Gyvenimas miegamajame rajone

Jei svarstote įsigyti būstą viename iš miesto mikrorajonų, nutolusių nuo centro, tikėtina, kad už tą pačią pinigų sumą galėsite nusipirkti didesnio ploto būstą nei centrinėje miesto dalyje. Pavyzdžiui, Žirmūnų mikrorajone Vilniuje 3 kambarių 50 kv. m butas gali kainuoti apie 140 tūkst. eurų, o Vilniaus centre už panašaus dydžio butą teks sumokėti apie 200–300 tūkst. eurų.

Miegamuosiuose šalies didmiesčių rajonuose būsto pasirinkimas didesnis nei jų centre – galima rasti senos statybos pastatų, renovuotų daugiabučių ar aukštos energinio naudingumo klasės naujų būstų, kurių išlaikymas yra ženkliai mažesnis nei senos statybos namų.

Kita vertus, miegamuosiuose rajonuose dažnai susiduriama su parkavimo vietų trūkumu. Ši problema ypač aktuali gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose. Nauji NT projektai ne tik turi atitikti griežtus energinio naudingumo reikalavimus, bet ir turėti užtektinai vietų automobiliams parkuoti po namu ar šalia jo.

„Didžiausias miegamųjų rajonų trūkumas – ilgos kelionės iki darbo ir laikas, praleistas spūstyse, jei dirbate centrinėje miesto dalyje. Iš mikrorajono gali būti sunkiau pasiekti prekybos centrus, kultūrinių renginių vietas, aplink mažesnis ugdymo įstaigų ir būrelių pasirinkimas, kas yra aktualu šeimoms, turinčioms vaikų“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.

Pavyzdžiui, jei nuo darbovietės gyvenate 10 km atstumu, kasdien nukeliaujate bent 20 km. Aplinkos ministerijos duomenimis, lengvasis automobilis 1 km vidutiniškai išmeta 160 g CO2. Per dieną kelionė į darbą planetai „kainuos“ 3,2 kg CO2; per metus – apie 900 kg CO2.

Kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, per metus važinėjant į darbą nuosavu automobiliu taip pat gali susidaryti pakankamai reikšminga išlaidų suma. „Jei laikysime, kad benzino litras vidutiniškai kainuoja 1,5 euro, o automobilis 100 km sunaudoja 6,5 l degalų, per metus vien kelionės į darbą kainuos 500-600 eurų. Panašią sumą greičiausiai teks išleisti ir automobilio priežiūrai, einamajam remontui ir draudimui“, – skaičiuoja „Swedbank“ ekspertė.

Gyvenimas užmiestyje

Užmiestis gali būti taupus ir draugiškas aplinkai pasirinkimas tuo atveju, jei dirbate nuotoliniu būdu ir nėra būtinybės kasdien važinėti į darbą miesto centre, vežioti vaikų į darželį, mokyklą ar būrelius. Būstas čia pigesnis, yra daugiau galimybių įsigyti individualų namą su žemės sklypu – tai užtikrina daugiau privatumo ir ramybės, palyginti su miesto aplinkos šurmuliu.

„Vis dėlto Lietuvos užmiesčiai dar negali pasigirti puikiai išvystyta infrastruktūra ir viešojo transporto sistema, aktyvus miesto gyvenimas daugiausia sutelktas miestų centruose. Tikėtina, kad įsigijus būstą miesto pakraštyje nuolat turėsite naudotis automobiliu, kasdieną sugaišti daugiau laiko kelionėse, tam reikės išleisti dar daugiau pinigų nei gyvenant miegamajame rajone“, – pažymi urbanistė J. Muliuolytė.

„Kita vertus, individualiame name užmiestyje yra daugiau galimybių pasirinkti tvarius sprendimus, pavyzdžiui, įdiegti šilumos siurblį, įsirengti saulės elektrinę ir elektromobilio įkrovimo stotelę bei taip kompensuoti dėl pačios lokacijos prarandamą tvarumo dėmenį“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.

Renkantis būsto lokaciją idealų variantą rasti nelengva, tačiau svarbu įvertinti savo gyvenimo būdą ir poreikius. Jei daug laiko praleidžiate miesto centre, pirkti žemės sklypą užmiestyje būtų neracionalu, tačiau dirbant nuotoliniu būdu namo išlaikymas ir tvarūs statybos sprendimai gali būti finansiškai naudingi.

Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!