Kaip gyventi tvariau ir sutaupyti: šilumos siurblys

Lietuvoje sparčiai populiarėja ekonomiškas ir aplinkai draugiškas namų šildymo sistemos sprendimas – šilumos siurbliai. Palyginti su standartiniais elektriniais radiatoriais, jie yra iki 4 kartų efektyvesni. Šilumos siurbliu vadinamas taupiai energiją naudojantis įrenginys, kuris paima šilumą iš lauko ir ją perduoda patalpų šildymui ar vandens pakaitinimui. Be to, šilumos siurbliai gali veikti atvirkštiniu režimu ir vėsinti patalpas.

Aktualu žinoti:

• Šilumos siurblys iš 1 kWh elektros energijos gali pagaminti 3-4 kartus daugiau šilumos energijos
• Rinkoje egzistuoja 3 pagrindinių tipų šilumos siurbliai, kurie gali būti pritaikomi įvairiems poreikiams – naujuose ir renovuotuose namuose
• Šilumos siurblio darbo efektyvumas priklauso ir nuo pastato energinio naudingumo klasės

Efektyvi šilumos energijos gamyba

„Pagrindinis šilumos siurblių privalumas – efektyvi šilumos energijos gamyba. Šilumos siurbliai, priklausomai nuo jų tipo, įprastai sugeneruoja 3–4 kartus daugiau šilumos energijos nei sunaudoja elektros jos gaminimui. Pavyzdžiui, 1 kWh elektros virsta 3–4 kWh šilumos energijos“, – komentuoja Aidas Bagdonas, santechnikos ir energetikos paslaugas teikiančios įmonės „Baltic Therm“ vadovas.

Šilumos siurblys ima šilumos energiją iš lauko ir ją perneša į vidaus patalpas. Šilumos energijos pernešimui panaudojamos freono dujos. Pernešant energiją iš lauko jos yra suspaudžiamos kompresoriuje, taip išgaunant didesnę koncentraciją ir aukštesnę temperatūrą. Viduje jos išsiplečia atiduodamos šilumos energiją, kuri, priklausomai nuo šilumos siurblio tipo, šildo vandenį arba orą. Išsiplėtusios dujos grąžinamos į lauką, kur jų cirkuliacijos ciklas kartojasi tol, kol pasiekiama reikiama temperatūra patalpų viduje.

Energija naudojama tik kompresoriaus ir ventiliatorių darbui, o šiluma yra „nemokamai“ paimama iš lauko, taip pasiekiamas minėtas šilumos siurblių efektyvumas. Šilumos siurbliai veikia net ir prie neigiamų temperatūrų, nes ore visada yra šilumos energijos. Tiesa, esant didesnei neigiamai temperatūrai (daugiau nei -15 pagal Celsijų), jų efektyvumas sumažėja, nes iš oro paimama santykinai mažiau šilumos energijos, todėl aukščiau aprašymas šilumos energijos paėmimo ir atidavimo ciklas turi būti pakartotas daugiau kartų.

Mindaugas Gerulaitis, saulės elektrinių ir šilumos siurblių sprendimus diegiančios įmonės „Oris.lt“ vadovas, pataria gyventojams, ieškantiems šilumos siurblio, atkreipti dėmesį į įrenginio naudingumo koeficientą COP (angl. Coefficient of Performance). Šis koeficientas parodo, kiek šilumos siurblys iš vieno elektros energijos vieneto (1 kWh) gali pagaminti šilumos energijos.

Rekomenduojama rinktis siurblį, kurio COP būtų ne mažesnis nei 3. Naujausių šilumos siurblių efektyvumas gali pasiekti ir 5, kas rodo, kad toks siurblys, sunaudojęs 1 kWh elektros, pagamins apie 4 kWh šilumos.

Skirtingi šilumos siurblių tipai

Šilumos siurbliai skirstomi į 3 pagrindines grupes pagal šilumos šaltinį ir tai, kaip perduodama pagaminama šiluma – oras–oras, oras–vanduo ir gruntas–vanduo (geoterminiai). Visi šildymo įrenginiai yra pritaikyti sklandžiam veikimui temperatūrai nukritus bent iki -15 pagal Celsijų, o kai kurie ir dar žemesnei.

„Lengviausiai įdiegiama ir pigiausia yra oras–oras sistema. Vienai patalpai skirto įrenginio diegimas kainuos apie 1–2 tūkst. eurų, kelioms patalpoms tai gali kainuoti iki 5 tūkst. eurų. Oras–oras šilumos siurbliai tinkami ne tik patalpų šildymui, bet ir vėsinimui, tačiau negali ruošti karšto vandens“, – komentuoja A. Bagdonas.

Pasak eksperto, oras–vanduo šilumos siurblių sistemos šiuo metu yra populiariausios, jos gali atlikti ir vėsinimo, ir karšto vandens ruošimo funkcijas. Tokios sistemos įrengimas kainuoja maždaug 5–10 tūkst. eurų.

„Geoterminių šilumos siurblių įrengimas yra šiek tiek sudėtingesnis ir brangesnis dėl tam reikalingų žemės gręžimo darbų. Tai gali kainuoti iki 16 tūkst. eurų, tačiau jie laikomi patikimiausiais ir efektyviausiais, nes dėl pastovios grunto temperatūros nėra priklausomi nuo temperatūros pokyčių lauke, taip pat veikia itin tyliai“, – pažymi A. Bagdonas.

Renkantis šilumos siurblio tipą reikia įvertinti ir tai, kad oras–oras ir oras–vanduo siurblių efektyvumas esant žemai temperatūrai sumažėja, dėl to įsijungia elektriniai kaitinimo elementai, kurie padidina elektros sąnaudas. Šių siurblių išoriniai blokai gali skleisti 40-60 db stiprumo garsą pastato išorėje.

Pastato energinės klasės reikšmė

„Renkantis šilumos siurblį pirmiausia reikėtų įvertinti, kokio galingumo sistemos efektyviam namo šildymui prireiks. Tai priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių – namo energinio naudingumo klasės, šildomo ploto ir šildymo sistemos tipo“, – pastebi M. Gerulaitis.

Jei šilumos siurblio galia bus per didelė, palyginus su šildomo namo poreikiais, tai nepadės sutaupyti. Nepriklausomai nuo šilumos siurblio efektyvumo, galite sulaukti didelių sąskaitų už elektrą. Per mažo galingumo siurblys žiemos sezonu neužtikrins pakankamai šilumos, tačiau vis tiek suvartosite daug energijos.

Kuo aukštesnės energetinės klasės pastatas, tuo mažiau šilumos energijos reikės pasiekti tikslinei vidaus patalpų temperatūrai. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, skaičiuojama, kad A+ energetinės klasės pastato 1 kv. m reikia maždaug 15W, o C klasės pastatams prireiks apie 70W/ kv. m. Tai reiškia, kad A+ klasės 150 kv. m namui turėtų pakakti apie 2,5 KW galios šilumos siurblio, o tokio paties ploto C klasės namui – 10,5 KW galios siurblio.

Beje, namų šildymui pasitelkę saulės elektrinę (ar įsigiję dalį nuotoliniame parke) ir šilumos siurblį, gyventojai už karštą vandenį ir šiltus namus gali nemokėti papildomai, jei saulės elektrinė per metus sugeneruoja pakankamai elektros siurblio veikimui ir namo poreikiams, tad tikslinga su šilumos siurbliu kartu įsirengti ir saulės elektrinę.

Kada šilumos siurblys gali nepasiteisinti

Šilumos siurblio efektyvumą, t. y. sunaudotos elektros ir pagamintos šilumos kiekį, lemia ir skirtumas tarp paimamos ir atiduodamos temperatūros. Pavyzdžiui, patalpų šildymui radiatoriais reikia aukštesnės temperatūros nei grindiniam šildymui.

„Kuo aukštesnės temperatūros vandenį ruošia siurblys, tuo mažesnis bus jo efektyvumas. Naudojantis grindiniu šildymu rekomenduojama rinktis žemos temperatūros šilumos siurblį, o turint radiatorius, rekomenduojama įdiegti aukštos temperatūros siurblį. Tai ypač aktualu

gyvenant senuose namuose, kur radiatoriai dažniausiai būna pritaikyti aukštesnei darbinei temperatūrai“, – priduria A. Bagdonas.

Žemo energinio naudingumo pastatų su seno tipo radiatoriais savininkams šilumos siurblys gali finansiškai nepasiteisinti. Žemesnės nei B energinės klasės būstų savininkams iš pradžių rekomenduojama investuoti į namo energetinį efektyvumą gerinančius sprendimus, o po to planuoti šilumos sistemos atnaujinimą.

Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!