Įpratę prie kasdienių patogumų turbūt retai pagalvojame, kad gėlas vanduo yra ribotas išteklius, kurio kiekis visame pasaulyje mažėja. Ydingi mūsų įpročiai, nesandari santechnika, pasak įmonės „Kauno vandenys“ technikos direktoriaus Dariaus Gražio, gali lemti nemažus kiekius iššvaistyto vandens ir nebūtinas išlaidas.
„Siekiant išvengti vandens švaistymo, būtina pasitikrinti namuose esančius sanitarinius mazgus, santechnikos prijungimo žarneles. Lašantys bakeliai tualetuose, nesandarios vandens nuleidimo sistemos per ilgą laiką gali lemti reikšmingus vandens nuostolius. Be to, galime net nepastebėti, kad už plytelių yra kažkoks įtrūkimas, bėga vanduo, o tai didina vandens suvartojimą“, – komentuoja D. Gražys.
Jei pastebime padidėjusį sunaudoto namuose vandens kiekį, kai mūsų gyvenimo būdas iš esmės nepasikeičia, tikėtina, kad tai nesandarios santechnikos požymis.
Štai, pavyzdžiui, JAV Aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja, kad čiaupui lašant vieno lašo per sekundę dažniu, per metus galima iššvaistyti net iki 11 kub. m vandens. Tai toks kiekis, kurio pakaktų 5 minučių maudynėms daugiau kaip 200 kartų.
Beje, jei namuose tenka keisti santechniką, įskaitant maišytuvus bei dušo galvutę, verta apgalvoti galimybę pasirinkti maišytuvą bei dušo galvutę su aeratoriumi. Jis vandens srautą sumaišo su oro burbuliukais. Skaičiuojama, kad maišytuvai su aeratoriumi gali padėti vandens suvartojimą sumažinti iki 70 proc., o dušo galvutės – iki 50 proc.
Jei mūsų namų santechnika tvarkinga, taupiau naudoti vandenį ir tausoti aplinką padės elgsenos pokyčiai. Kai kurie, nors atrodo visai nereikšmingi, ilgainiui lemia didžiulius kiekius iššvaistyto vandens. D. Gražys sako, kad viena dažniausių ir didžiausią vandens švaistymą lemiančių mūsų klaidų yra įprotis palikti atsuktą čiaupą.
Pavyzdžiui, jei valydamiesi dantis neužsukame čiaupo, per metus iššvaistyto vandens kiekis gali siekti apie 700 l, rodo JAV Aplinkos agentūros skaičiavimai.
Skalbdami pilnai neužpildytoje skalbyklėje taip pat veltui sunaudojame reikšmingą kiekį vandens ir elektros energijos. Vidutiniškai skalbimo metu skalbimo mašina sunaudoja 65 l
vandens. Jei ją naudojame tris kartus per savaitę ir kaskart užpildome tik pusę būgno, galime skaičiuoti, kad per metus iššvaistome apie 5 kub. m vandens.
Bene didžiausią kiekį vandens sunaudojame maudynėms. Skaičiuojama, kad maudydamiesi vonioje sunaudojame apie 150–300 litrų vandens, duše, priklausomai nuo maudynių trukmės – 30–70 litrų. Taupiau vandenį vartosime tuo atveju, jei rinksimės trumpas maudynes duše.
„Daugelis individualių namų savininkų daržų, vejos, gėlynų laistymui naudoja geriamąjį vandenį. Siekiantiems vandenį naudoti taupiau siūlau pagalvoti apie lietaus vandens surinkimą ir jo išnaudojimą laistymui. Priminsiu, kad geriamąjį vandenį reikia išgauti iš žemės gelmių, jį reikia išvalyti, patiekti. Visa tai kainuoja, o lietaus vanduo nieko nekainuoja, belieka įsirengti vandens talpyklą ir laistymo sistemą“, – kalba D. Gražys.
„Kauno vandenų“ atstovas sako pastebintis, kad brangstant vandeniui daugėja individualių namų savininkų prašymų įsirengti atskirą skaitiklį laistymo reikmėms naudojamam vandeniui. Tuomet gyventojai nemoka už nuotekų tvarkymą, mokama tik vandens pardavimo kaina ir skaitiklio mokestis.
Siekiant tausoti vandenį vasarą, augalus laistyti patartina vakarop, kada jo greitai neišgarina kaitri saulė. Naudojant automatines laistymo sistemas patartina įsirengti lašelines, kai vanduo iš specialiai išvedžiotų vamzdžių po truputį kapsi šalia augalo, nes jos laikomos taupiausiu sprendimu.
Galiausiai, kai kalba pasisuka apie vandens, planetos tausojimą ir taupymą, pasak D. Gražio, svarbu atkreipti dėmesį į mūsų vandens gėrimo įpročius.
„Pasaulyje kas minutę yra nuperkama 1,2 mln. plastikinių buteliukų vandens, mažai plastiko perdirbama, todėl prieš perkant vandenį parduotuvėje, pagalvokite apie tai. Turėkime įprotį su savimi turėti vandens gertuvę, kurią galite pripildyti vandeniu iš čiaupo ar mieste esančios lauko gertuvės“, – sako D. Gražys.
„Kauno vandenų“ technikos direktorius atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra viena nedaugelio Europos šalių, kuriose išgaunamas požeminis gėlas vanduo iš gręžinių. Tuo metu kitose šalyse didžiąją dalį namams tiekiamo vandens tenka surinkti iš jūros ar upių ir išvalyti.
„Pavyzdžiui, Kaune esanti Eigulių vandenvietė, skaičiuojanti beveik šimtmetį, turi puikiausios kokybės, visas higienos normas atitinkantį vandenį, kurio net nereikia valyti. Kitose vandenvietėse turime padidėjusį geležies ir mangano kiekį, kuris pasitelkus modernius įrenginius išvalomas iki reikalingų higienos normų“, – įdomų faktą įvardija D. Gražys.
Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!