Ekonominis neapibrėžtumas – ne kliūtis įmonėms įgyvendinti AEI užsibrėžtus tikslus

Kas antra šalies įmonė dabartinę verslo aplinką vertina kaip palankią, tačiau įmonės į plėtros planus žvelgia itin atidžiai ir atsargiai vertina galimybes skolintis lėšų apyvartiniam kapitalui ar investicijoms per artimiausius 12 mėnesių. Atsargius įmonių ateities lūkesčius labiausiai lemia ekonominis neapibrėžtumas. 

Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ užsakymu šį rugsėjį atlikta Baltijos šalių įmonių apklausa, kurioje daugiau kaip 300 įmonių atstovų kiekvienoje šalyje įvertino dabartinę verslo aplinką, iššūkius ir ateities perspektyvas. 

Vis dėlto, mūsų banko patirtis ir verslo finansavimo portfelio apimtys rodo, kad net jeigu bendrovių ateities lūkesčiai yra atsargūs, jos tęsia ir aktyviai įgyvendina atsinaujinančių energetikos išteklių projektus, kiti sektoriai taip pat išlaiko finansavimosi apetitą. 

Didžiausia paklausa finansavimui stebima tarp energetikos ir infrastruktūros bei gamybos srityse veikiančių įmonių, ypač finansuojant jų įgyvendinamus atsinaujinančios energetikos projektus. Finansavimosi poreikis taip pat išlieka žemės ūkio, gamybos, transporto ir komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose.

Pagreitį įgavę AEI projektai

Nuo 2023 m. pradžios šalies įmonėms suteikėme apie 1,1 mlrd. eurų finansavimo. Palyginti su ankstesniais metais, finansavimo poreikis tarp verslo išlieka stabilus – įmonės įgyvendina anksčiau suplanuotas investicijas ar imasi naujų projektų. Itin svarbią vietą mūsų portfelyje šiuo metu užima atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) projektų finansavimas.

Per šiuos metus maždaug trečdalis viso naujai suteikto „Swedbank“ finansavimo teko AEI projektams, kuriuos įgyvendina energetikos ir infrastruktūros bendrovės bei kitos pramonės įmonės. Skaičiuojame, kad bendra AEI ir dekarbonizacijos projektų finansavimo suma šįmet jau sudaro apie 400 mln. eurų. 

Lietuvoje vykstant strateginei energetikos transformacijai vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių nuo dabartinių 38 proc. per ateinančius 7 metus turėtų priartėti prie 100 proc. Džiugina tai, kad prie šios transformacijos prisideda ne tik energetikos įmonės, bet ir kitos pramonės įmonės. Jos tai mato kaip galimybę diversifikuoti savo energijos šaltinius, sumažinti sąnaudas, padidinti savo atsparumą žaliavų kainų šokams.

Skolinasi įvairūs verslai

Antroje vietoje pagal tenkančią finansavimo sumą yra gamybos įmonės. Nepaisant vyraujančio neapibrėžtumo eksporto rinkose, gamybos sektoriuje veikiančios įmonės toliau investuoja į tvaresnius gamybos procesus, efektyvesnę gamybą ir naujų produktų vystymą. Nors miglotas eksporto potencialas artimoje ateityje neleidžia tikėtis žymesnio investicijų augimo šiame sektoriuje, dalis įmonių išnaudoja palankias aplinkybes nuosavų AEI pajėgumų plėtrai.

Šįmet toliau jaučiama finansavimo paklausa žemės ūkio sektoriuje. Jame veikiančios bendrovės dėl žaliavų kainų svyravimų tarptautinėse rinkose skolinasi apyvartinio kapitalo poreikiams, taip pat investuoja į našesnę žemės ūkio techniką

Logistikos ir kitose srityse veikiančios įmonės toliau atnaujina valdomus transporto parkus.  Didieji vilkikų gamintojai savo modelių degalų sąnaudas ir emisijas kasmet vidutiniškai sumažina apie 2 proc., todėl reguliarios investicijos į naują transportą logistikos įmonėms leidžia palaikyti savo konkurencingumą, mažinti vidutines veiklos emisijas. 

Finansavimo paklausos sumažėjimas stebimas visuose nekilnojamojo turto (NT) sektoriuose, įskaitant gyvenamąją statybą, biurų, prekybos, gamybos ir sandėliavimo patalpas. Šįmet mažiau investuojama į naujų objektų statybas ar įsigijimą, bet finansavimo paklausa išlieka valdomų komercinių NT objektų atnaujinimui ar turimoms NT investicijoms refinansuoti. Po pastaruosius trejus metus vyravusios sparčios plėtros NT rinkoje šiuo metu įsivyravo ramesni laikai, o finansavimo lygis grįžo į 2017 m. Palūkanoms pasiekus piką ir kitąmet pasukus mažėjimo trajektorija, pamatysime vėl grįžtantį aktyvumą į NT sektorių.

Pozityvumo ženklai ekonominio neapibrėžtumo fone

Pradžioje minėta įmonių apklausa taip pat parodė, kad didesnioji dalis įmonių savo augimo galimybes šiuo metu sieja su esamų produktų ir paslaugų tobulinimu ar naujų produktų įvedimu. Augimo galimybių šiuo metu nemato tik 1 iš 7 įmonių. Kita vertus, kas trečia įmonė nurodė, jog ekonominis neapibrėžtumas yra vienas pagrindinių iššūkių, kurį įmonėms šiuo metu tenka įveikti. 

Tiesa, AEI projektai bus ta sritis, kurioje artimiausius kelerius metus turėtume stebėti tikrą plėtros bumą. Pastarojo meto aplinkybės nulėmė, kad tokie projektai yra įvairiapusiškai naudingi ir tenkina ne tik verslo ar vartotojų, bet ir valstybės strateginius interesus bei atitinka tvarumo dienotvarkės tikslus. Šiuo atžvilgiu tai yra gana unikali situacija ir ją turėtume išnaudoti, kad visi galėtume gyventi geresniame rytojuje.