Muitais trikdoma pasaulinė prekyba ir poveikis Lietuvai

Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jau kurį laiką kalbėjęs apie papildomus muitus ne vienai pasaulio ekonomikai ir save vadinęs „muitų“ žmogumi, nedelsdamas ėmėsi realių veiksmų. Savaitgalį, praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo oficialios prezidento inauguracijos, JAV vadovas paskelbė pradėsiantis įgyvendinti šią viziją, kuri, anot jo,  JAV turėtų atvesti į „aukso amžių“. Klausimas, koks amžius laukia pagrindinių jos prekybos partnerių?

D. Trumpo savaitgalį pristatyti muitai turėtų įsigalioti jau vasario 4 dieną. Kol kas paskelbta apie 25 proc. importo tarifai Kanadai (su mažesniu 10 proc. tarifu naftai) ir Meksikai bei papildomi 10 proc. tarifai prekėms iš Kinijos. Kol kas nėra aišku, kiek laiko šie papildomi muitai galėtų galioti ir kokios bus atsakomosios šių šalių priemonės (apie atsakomąjį 25 proc. tarifą daliai JAV prekių paskelbė Kanada, o Meksika pažadėjo su ja koordinuoti savo atsakomuosius veiksmus). Be to, D. Trumpas jau užsimena apie muitus ir ES, kurie galėtų įsigalioti netolimoje ateityje. Galimi pasaulio prekybos trikdžiai neabejotinai paveiktų ir tokią atvirą pasaulio ekonomiką kaip Lietuva.

Muitai – kaip derybinis svertas

Pasak D.Trumpo, muitai yra reikalingi tam, kad būtų ištaisytos nesąžiningos prekybos praktikos, kai JAV prekėms yra taikomos eksporto kliūtys. Pavyzdžiui, yra sudėtinga eksportuoti JAV užaugintus javus į ES, kurioje galioja griežtesnis maisto reguliavimas nei JAV. Negana to, taip būtų skatinama įmones perkelti savo gamybą į JAV ir taip sukurti daugiau darbo vietų ten.

JAV prekybos deficitas (suma, kuria importo vertė viršija eksporto vertę), praėjusiais metais siekė daugiau nei 800 mlrd. JAV dol. ir, išskyrus 2022 m., buvo aukščiausiame lygyje per pastaruosius 30 metų. Naujasis prezidentas siekia šį skirtumą sumažinti.

Tiesa, realybėje tai gali atsiliepti gerokai didesnėmis kainomis vartotojams, nes prekyba su kitomis valstybėmis yra svarbus dėmuo, mažinantis produkcijos sąnaudas, siūlantis įvairesnį prekių asortimentą. Taip pat ne visus dalykus valstybė gali pasigaminti ar užauginti pati, pavyzdžiui, užauginti avokadus, kuriuos daugiausiai importuoja iš Meksikos. Tiesa, tikėtina, kad išaugus kainai, tiekėjai ir prekybininkai būtų priversti mažinti kainas, tad muitai galutines kainas paveiktų ne visa apimtimi.

Kita priežastis, kodėl naujasis JAV prezidentas įveda muitus, yra pažadas mažinti mokesčius gyventojams. Importo muitai padėtų bent iš dalies kompensuoti mažesnį mokesčių surinkimą. Muitų veikimo principas yra pakankamai paprastas – visoms importuojamoms prekėms yra uždedamas papildomas mokestis nuo prekės vertės, o surinkti pinigai nukeliauja į biudžetą. Aišku, taikant muitus neišvengiamai pabrangsta prekės, todėl gali padidėti kasdienės išlaidos ir efektas dėl sumažėjusių mokesčių, ypač mažesnių pajamų gavėjams, tikėtina bus nedidelis.

Vis dėlto kol kas muitai naudojami kaip naujojo prezidento derybinis svertas ir galia, kuria siekiama gauti tai, ko norima. Šiuo atveju, D. Trumpas ragino Kiniją, Meksiką ir Kanadą imtis daugiau veiksmų, kad būtų pažabota narkotiko fentanilio gamyba ir įvežimas, kuris yra pagrindinė jaunų JAV gyventojų mirties priežastis. Prezidentas taip pat bando pažaboti nelegalią imigraciją į JAV.

Kas gali užsitraukti nemalonę?

Istorikas Bernardas Lewisas juokaudavo, kad „yra rizikinga būti Amerikos priešu, bet gali būti mirtina būti jos draugu“. Kol kas panašu, kad niekas nėra apsaugotas nuo muitų – ar tai būtų artimi sąjungininkai, tokie kaip Kanada, ar tai būtų konkurentai, tokie kaip Kinija. Tiesa, daugiausiai D.Trumpo kritikos strėlių skrieja į tas šalis, su kuriomis JAV turi didžiausią prekybos deficitą – importuoja gerokai daugiau prekių nei eksportuoja.

Pirmoje vietoje tarp tokių partnerių yra ES, kuriai JAV yra svarbiausia eksporto partnerė. Daugiausia ES eksportuoja chemijos pramonės produktų, vaistų, automobilių, kitų pramonės prekių. Šiuo atžvilgiu itin pažeidžiamos ekonomikos yra Vokietija, Airija, Italija, Švedija – šalys, kurios į JAV eksportavo kur kas daugiau nei importavo.

Kaip atrodo Lietuva?

Jei ES būtų įvestas muitas importui į JAV, tai paveiktų ir Lietuvos gamintojus. Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. viso šalyje pagamintos produkcijos eksporto. Negana to, poveikis galėtų pasireikšti ir per kitus prekybos partnerius, kai, sumažėjus paklausai JAV, paklausa tarpinio vartojimo produktams iš Lietuvos taip pat kristų.

Šį efektą galėtų itin pajusti automobilių dalių, chemijos pramonės, baldų gamintojai. Maždaug trečdalį Lietuvos eksporto į JAV sudaro ir mineralinis kuras.

Bet net ir „tolimi“ muitai Kanadai, Meksikai ir Kinijai gali paveikti Lietuvos ekonomiką, nes tiekimo grandinės pasaulyje yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Stipresnis JAV dol. kursas reiškia ir brangesnį importą iš JAV, tad iš šios šalies gaunamų prekių kainos kiek pakiltų. Lietuva iš JAV daugiausiai importuoja suskystintas gamtines dujas (SGD), taip pat automobilius ir jų dalis.

Išaugęs neapibrėžtumas

Nėra aišku, ar naujai paskelbti muitai Kanadai, Meksikai ir Kinijai nebus sumažinti ar atšaukti dar prieš jų įsigaliojimą. Nepaisant to, šie JAV prezidento sprendimai siunčia signalą pasaulio ekonomikoms, kad daliai jų teks neišvengiamai derėtis su JAV.

Šiuo atveju, ES, neabejojama, stengsis skatinti didesnį importą iš JAV – pasirašys ilgalaikes SGD sutartis, vykdys stambesnius ginklų pirkimus, galbūt peržiūrės importuojamo maisto reguliavimą.  ES tai yra gerokai saugesnis pasirinkimas, juolab kad tai nėra tik ekonominis klausimas – JAV išlieka svarbiausia NATO sąjungininkė.