Dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose naftos kaina šovė į viršų: kada pamatysime pokyčius Lietuvos degalinėse?

Situacija Artimuosiuose Rytuose pasiekė naujas įtampos aukštumas tarp dviejų senų priešininkų – Izraelio ir Irano, o smūgiai jau palietė ir naftos bei dujų telkinius. Naftos kaina rinkose sureagavo ir šoktelėjo iki beveik 75 dolerių už barelį. Palyginimui, dar prieš savaitę naftos kainos buvo žemiau 65 dolerių. Tolesnis situacijos eskalavimas Artimuosiuose Rytuose, kur išgaunama maždaug trečdalis pasaulio naftos, neabejojama, darytų spaudimą kainoms. Kiek aukštai gali kilti naftos kainos? 

Tiesioginiai smūgiai energijos ištekliams

Pirmas veiksnys, darantis įtaką kainoms, yra tiesioginiai Izraelio ir Irano smūgiai naftos ir dujų telkiniams. Pranešama, kad Izraelis jau atakavo didžiausią pasaulyje gamtinių dujų telkinį Irano pietuose. Negana to, smūgiai buvo nukreipti ir į keletą naftos telkinių. 

Panašu, kad Izraelis bando susilpninti ir sutrikdyti dujų ir kuro tiekimo grandines Irano viduje, kad sukeltų jų trūkumą. Kol kas smūgiai nebuvo nukreipti siekiant sumažinti energijos išteklių eksportą - Iranas yra itin svarbus naftos eksportuotojas į tokias šalis kaip Kinija ar Indija. 

Visgi, jeigu smūgiai į naftos ir dujų telkinius tęsis, tai galiausiai paveiks ir šalies eksporto galimybes. Tiesa, spaudimas naftos kainoms, tikėtina, būtų ribotas, nes kitos šalys, tokios kaip Saudo Arabija, galėtų padidinti gavybą. 

Ormūzo sąsiauris – gyvybiškai svarbi laivybos arterija

Antrasis veiksnys, galintis daryti spaudimą kainoms, yra tai, kad bus paveiktas Ormūzo sąsiauris – gyvybiškai svarbi laivybos arterija, kurią Teheranas anksčiau grasino uždaryti. Šis sąsiauris yra vienintelis jūros kelias iš nafta turtingų Persijos įlankos šalių, kuriuo transportuojama apie trečdalis laivais gabenamos pasaulio naftos.

Jeigu Iranas imtų blokuoti Ormūzo sąsiaurį, energijos kainos šoktelėtų labiau, nes būtų paveiktos tiekimo grandinės, o naftos kaina, tikėtina, galėtų pakilti ir iki 100 dolerių už barelį. 

Tiesa, Kataras taip pat yra vienas didžiausių suskystintųjų gamtinių dujų tiekėjų pasaulyje, o šie tanklaiviai irgi turi keliauti per Ormūzo sąsiaurį, kad pasiektų tarptautines rinkas. Tad rizika išlieka, kad ir gamtinės dujos Europoje pabrangs, jei bus sutrikdytas tiekimas. 

Platesnis konfliktas regione

Iranas, atsakydamas Izraeliui, jau smogė ir Izraelio naftos perdirbimo gamyklai. Visgi, didžiausia rizika kyla, jei Iranas imtųsi desperatiškų veiksmų ir nukreiptų smūgius į kaimyninių šalių energetikos objektus. Kai kurie didžiausi pasaulio naftos telkiniai Saudo Arabijoje ir Irake gali būti lengvai pasiekiami Irano dronų ar raketų. 

Smūgiai į energetikos objektus Persijos įlankos šalyse, tokiose kaip Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, pridarytų itin daug žalos energijos pasiūlai. Tokiu atveju, kai kurie analitikai skaičiuoja, naftos kainos galėtų net padvigubėti nuo dabar esamo lygio.

Ką aukštesnės naftos kainos reiškia pasaulio ekonomikoms?

Žvelgiant į dabartinę ekonomiką, automatizacijos lygį ir augantį elektrinių automobilių populiarumą, priklausymas nuo naftos yra gerokai mažesnis. 1973 m. sukurti 1000 JAV dolerių BVP reikėdavo 1 barelio naftos, dabar – tik apie 0,4 barelio.

Taigi, priklausomybė vis dar yra ir reikšmingai pakilusi kaina gali prisidėti prie išaugusių prekių ir paslaugų kainų. Didesnes naftos kainos lemia ne tik tiesiogiai išaugusias išlaidas degalams, bet taip pat prisideda ir prie galutinių produktų kainų, pavyzdžiui, pabrangusių maisto prekių. Taip yra todėl, kad daug degalų sunaudoja žemės ūkio technika, kurios reikia produktų žaliavai užauginti, o vėliau ją ir transportuoti galutiniam vartotojui.

Visgi, pasaulinė energetikos krizė vargu ar kiltų, ypač tokia, kokią matėme 1973 m. - Jom Kipuro karo metu. Tada OPEC valstybės kartu su Egiptu ir Sirija pareiškė, kad netieks naftos valstybėms, palaikančioms Izraelį šiame konflikte.

1973 m. naftos kaina išaugo 4 kartus ir itin smarkiai prisidėjo prie didelės infliacijos JAV bei Vakarų Europos valstybėse. Natūralu, kad matant šių dienų įvykius, norisi brėžti paraleles. Ir nors naftos kainos pakilti tiek, kiek 1973 m. tikrai neturėtų, gali būti, kad didesnės naftos kainos laikysis ilgiau, ypač jeigu dabartinė situacija eskaluosis. Tai reiškia ne tik rizikas dėl infliacijos, didesnį neapibrėžtumą, bet ir įtaką centrinių bankų vykdomai pinigų politikai ar akcijų rinkoms.

Įtaka degalų kainoms Lietuvoje

Jei situacija Artimuosiuose Rytuose eskaluosis, tai paveiktų ir degalų kainas Lietuvoje, kurios, žinoma, kiltų į viršų. 

Galutinę degalų kainą lemia ne tik nafta bei degalinių antkainis, tačiau ir kiti mokesčiai. Paprastai jie sudaro daugiau nei pusę degalų kainos. Šiuo metu mokesčių dalis siekia apie 70 proc. kainos, kurią sumokame už litrą degalų. Dėl šios priežasties, naftos kainai krentant, pavyzdžiui, žemiau 60 dolerių už barelį, galutinės kainos degalinėse žymiai nebesikeičia. Kitokia situacija yra jeigu kainos kyla – tuomet pokytis degalinėse yra daug akivaizdesnis, o naftos kainos dalis galutinėje kainoje išauga.

Visgi, labai tikėtina, kad artimiausiomis dienomis jau išvysime tam tikrus pokyčius degalinėse – ir už degalus mokėsime kiek brangiau. Tai tik dar kartą primena, kad įvykiai, vykstantys itin toli nuo šalies sienų, gali turėti nemenką įtaką ir Lietuvoje.