Kaip pradėti nuosavą verslą?

Pasigilinus į skirtingų tyrimų duomenis aiškėja, kad mums, lietuviams, verslumo netrūksta. Nuosavo verslo norėtų imtis bemaž kas antras šalies gyventojas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tačiau realybėje kalbos apie darbą sau į verslo liudijimą, individualiąją įmonę, mažąją bendriją ar akcinę bendrovę transformuojasi šiek tiek rečiau – nuosavą verslą nurodo turintys kiek daugiau nei 9 proc. gyventojų. 

Mąstant apie nuosavo verslo galimybes, daug kam Achilo kulnu tampa finansų planavimas. Ar įmanoma ir kaip pradėti verslą, jei neturi „laisvų“ pinigų? Kokius namų darbus reikia padaryti?

Egzistuoja gajus įsitikinimas, kad verslo pradžiai reikia „daug pinigų“, esą todėl dažniausiai verslą ryžtasi pradėti į ketvirtą dešimtmetį įkopę asmenys. Tie, kurie dirbdami samdomą darbą jau yra spėję pradiniam kapitalui sukaupti pakankamai lėšų. Vis dėlto tiesa yra kiek kitokia: nors startas nuosavomis lėšomis būtų paprastesnis, jų neturint galima taip pat planuoti verslą. 

Pagalba verslui regionuose ir ne tik

Pradėti verslą Lietuvos regionuose padeda įvairios skatinimo programos – vienos jų suteikia vienkartines išmokas pradiniam kapitalui, kompensuoja dalį paskolos palūkanų, kitos siūlo mokestines lengvatas įdarbinti personalą. 

Ši parama yra rimta paspirtis brandinantiems idėją vieną dieną gerai pažįstamoje savo namų aplinkoje imtis nedidelio verslo, kuris leistų ir išgyventi, ir realizuoti save. Tokių sėkmingų „paraminio“ verslo starto istorijų rastume kiekviename regione. Be didelių užmojų žmonės mažesniuose miesteliuose pradeda pakankamai sėkmingą verslą, paremtą kokybe, geru aptarnavimu ar teikdami paslaugas, kurių iki tol miestelyje nebuvo.  

Todėl verta susisiekti su savo savivaldybe ir pasidomėti, kokiomis programomis galėtų pasinaudoti verslo naujokai. Tokiu būdu dalis Lietuvos verslininkų savo verslą galėtų pradėti ir be nuosavo kapitalo, tereikia suspėti į paramos traukinį. Pasitikrinti, ar nesama atnaujintos informacijos apie parama verslui jūsų regione galima ir „Versli Lietuva“ tinklapyje.

Taip pat verta pasidomėti tuo, kokią finansinę pagalbą gali suteikti valstybės įsteigta finansų įstaiga „Invega“ (UAB „Investicijų valdymo garantijos“). Įstaiga administruoja Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamas priemones, kurių dėka smulkusis ir vidutinis verslas gali pasiskolinti verslo pradžiai ar plėtrai reikalingų lėšų.

Verslo angelo įsitraukimas

Kitas alternatyvus finansavimo šaltinis – verslo partneris ar vadinamasis verslo angelas. Turint idėją, žinių ir verslo planą, belieka susirasti patikimą partnerį, kuris turėtų lėšų ir ieškotų verslo idėjos joms investuoti. Kuriant verslą su partneriu teks dalytis ir rizika, ir pelnu, ir, žinoma, sprendimų priėmimu. Dalytis verslo valdymu tektų ir pasirinkus verslo angelą (arba verslo angelui pasirinkus jūsų verslą). Dažnu atveju jie, įnešę didžiąją dalį kapitalo, aktyviai dalyvauja priimant sprendimus arba net perima naujosios įmonės valdymą.

Tokio tipo finansiniai partneriai gerokai skiriasi nuo bankų. Bankai orientuojasi į konservatyvų augimą, į pastovumą ir tvarumą, todėl finansuoja ne tik didelę grąžą teikiančias įmones, bet ir smulkųjį ir vidutinį verslą, verslą regionuose, taip pat savivaldybės subsidijuojamą verslą bei tą, kuris gauna paramą iš ES. Tuo metu verslo angelai dažniausiai orientuojasi į sritis, kurios yra imlios kapitalui ir kuriose yra didelio uždarbio galimybė. 

Verslo angelų tikslas – greita, agresyvi verslo plėtra, kuri leistų per trumpiausią laikotarpį (2-3 metus) verslą užauginti ir pelningai parduoti tiems patiems verslo kūrėjams arba naujiems investuotojams. Taip veikia dauguma rizikos ir privataus kapitalo fondų, nuolat skenuojančių rinką ir ieškančių verslo idėjų, kurios gali „iššauti“ per trumpą laiką.

Išskirti sritis, į kurias labiausiai linkę investuoti verslo angelai būtų sudėtinga. Tačiau daugiausia dėmesio gali tikėtis inovatyvių, aplinką tausojančių, moksliniais tyrimais pagrįstų technologijų ir inovacijų vystytojai bei gamybos įmonės, orientuojančios savo veiklą į eksporto rinkas. Taip pat įmonės, galinčios pasiūlyti novatoriškų paslaugų bei sprendimų verslui.

Padarykite tai prieš ieškodami finansavimo

Ne vien finansavimu kelias į verslo sėkmę grįstas. Tam, kad gautumėte finansavimą ir tam, kad kuo labiau užsitikrintumėte savo sėkmę, reikės atlikti namų darbus. 

Pirmiausia, prieš savo idėją vertinti atiduodami kitiems, įsivertinkite patys save. Pradėkite nuo paties paprasčiausio klausimo – kodėl aš noriu imtis nuosavo verslo. Jei tiesiog norite papildomų pinigų, galbūt turėtumėte tiesiog imtis papildomo darbo? Jei norite daugiau laisvės, galbūt laikas darbą nuo 8 iki 5 tiesiog pakeisti kitu? Daugybė verslininkų jums pasakys tą patį – nuosavas verslas išlaisvina galimybes įgyvendinti savo idėjas, leidžia tapti nepriklausomu nuo darbdavio, tačiau tuo pat metu tampate priklausomas nuo rinkos, klientų, konkurentų ir daugybės kitų veiksnių.

Tiesa, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, galimybė įgyvendinti savo seniai puoselėtą idėją yra vienas pagrindinių variklių, kai nusprendžiama imtis verslo – tokią starto priežastį nurodo 41 proc. verslininkų. Dar svarbesniu motyvu verslą pradėję asmenys laiko norą dirbti sau ir pačiam reguliuoti savo įmonės plėtrą (52 proc.).

Jei jau turite verslo idėją, įvertinkite rinką – būsimus konkurentus, klientus, partnerius. Galimybes numatytoje srityje augti. Taip pat verta apie idėją papasakoti draugams ar pažįstamiems. Taip jūs nerizikuojate, kad verslo idėją kas nors jums nušvilps iš panosės. Žmonės greičiau pasijus svarbūs ir reikalingi, galėdami jums padėti, o jūsų idėjai tapus realybe greičiausiai bus pirmieji prekės ar paslaugos gerbėjai. Įvertinti idėją pasitelkus kitus visuomet naudinga: galbūt jie netikėtai atras niuansų, kurių neapgalvojote, padės atrasti silpnesnes idėjos vietas, kurias eliminavę turėsite dar stipresnę verslo idėją.

Jei verslo idėjos neturite, bet vis tiek norite būti pats sau vadovas, apsvarstykite keletą dalykų. Pirmiausia pagalvokite, kokių paslaugų/prekių trūkumą jaučiate pats, ar tai gali būti problema, erzinanti didesnę dalį žmonių. Galbūt galite pasiūlyti trūkstamą paslaugą ir išspręsti problemą? 

Idėja nebūtinai turi būti visiškai nauja ir niekur negirdėta. Jei turite minčių, kaip esamus pasiūlymus rinkoje pagerinti ar atpiginti, tai taip pat gali būti jūsų naujo verslo arkliukas.

Idėjos neužtenka, reikia plano

Bandyti įgyvendinti verslo idėją be jokio plano yra beveik tas pats, kas mėginti reikiamą vietą niekada nematytame mieste atrasti be žemėlapio. Reikiamą vietą, tikėtina, anksčiau ar vėliau atrasite, bet tai pareikalaus kur kas didesnių laiko ir kitų sąnaudų, nei tą darytumėte tinkamai pasirengę.

Žinoma, kelių tomų epopėjos tikrai neprireiks, bet žinoti esmines kryptis, tikslus ir jų siekimo būdus tikrai reikėtų. Jei finansavimo kreipsitės į verslo angelus, jie norės matyti, kaip ketinate vairuoti savo verslo laivą ir kaip aiškiai suvokiate tiek strateginius, tiek finansinius aspektus. 

Pirmiausia savo plane pateikite trumpą įmonės charakteristiką (veikla, dydis, kapitalas, darbuotojų skaičius), apibūdinkite numatomas prekes ar paslaugas ir jų rinką, naudą vartotojams, prognozuojamą pelną ir kokios pagrindinės to prielaidos.

Tuomet apibūdinkite rinką, išmatuokite jos dydį klientų skaičiumi. Nurodykite, kokia paklausa yra šiuo metu ir kokio rinkos augimo tikitės ateityje. Svarbu paaiškinti, kuo jūsų prekės ar paslaugos skiriasi nuo prekių ar paslaugų, yra pranašesnės už tas, kurias siūlo ar gali greitai pasiūlyti konkurentai. Įvardykite, su kokiomis kliūtimis galite susidurti žengdami į rinką ir kaip jas galima įveikti. Objektyviai išanalizuokite savo verslo idėjos silpnybes, stiprybes, galimybes ir grėsmes (SSGG analizė). 

Plane taip pat nurodykite projekto finansavimo poreikį ir šaltinius, tai, kokią naudą turės finansuotojas ir kaip ją gaus. Sudarykite pelno prognozę, įvertinkite pardavimus ir numatomas pajamas. 
Verslo plane svarbią dalį užima pinigų srautų prognozė. Šios prognozės tikslas – parodyti, ar užteks pinigų veiklai bet kuriuo projekto įgyvendinimo momentu. Joje fiksuojamos ne pajamos ir sąnaudos, bet įplaukos ir mokėjimai. 
 
Planuodami verslą, numatykite reikalingų darbuotojų skaičių ir plėtros poreikį, nustatykite, kaip bus sudaryta vadovybė ir kaip bus organizuota įmonės struktūra ir valdymas. Aprašykite, kokia turėtų būti darbuotojų patirtis ir kvalifikacija, koks numatomas vidutinis darbo užmokestis.

Nepamirškite, kad svarbu ne tik turėti idėją, gauti finansavimą bei „užkurti“ verslą. Svarbu, kad apie jį sužinotų ir juo susidomėtų kuo didesnė tikslinės auditorijos dalis. Planuodami savo verslą nepamirškite numatyti rinkodaros bei komunikacijos veiksmų. Tam tikrai nepakaks tiesiog susikurti savo verslo paskyrą „Facebook“, o ir susikūrus ją, teks nuolat galvoti apie turinį ir jo sklaidą.

Kur ieškoti daugiau informacijos

Norint pradėti verslą, žinių niekada nebus per daug, o nemažą jų dalį galima gauti visiškai nemokamai. Nemokamas verslo konsultacijas teikia įvairios valstybės įstaigos. Pavyzdžiui, mokesčių klausimais visuomet galima pasikonsultuoti susisiekus su Valstybine mokesčių inspekcija. Patarimų gali pateikti ir Užimtumo tarnyba.

Apie verslo formas, registravimą, finansinės paramos galimybes pakonsultuoti gali VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantai.

Daugelyje šalies miestų veikia verslo informacijos centrai, į kuriuos galima kreiptis finansavimo, įdarbinimo, įmonės steigimo klausimais. Trumpus atsakymus paprastai pavyks gauti paskambinus telefonu, išsamesnės konsultacijos galima tikėtis elektroniniu paštu.

O jei jau nutarėte pradėti nuosavą verslą ir ieškote finansinio partnerio, su „Swedbank“ pasiūlymais naujam verslui galite susipažinti čia, atidaryti verslo sąskaitą spausdami čia.