Nors Lietuvos verslas mato augimo galimybių, mažos įmonės į ateitį žvelgia atsargiau: kas lemia šį skirtumą?

Nepaisant ekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvos verslas išlaiko augimo ambicijas – dauguma įmonių artimiausiais metais tikisi stabilaus arba nuosaikaus augimo. Vis dėlto tarp skirtingo dydžio įmonių išryškėja skirtumai: didesni verslai dažniau planuoja aktyvią plėtrą ir investicijas, o mažesnės įmonės į ateitį žvelgia atsargiau.

„Swedbank“ inicijuoto tyrimo duomenimis, artimiausių 12 mėn. perspektyvoje verslai dažniausiai planuoja nuosaikų augimą (31 proc.) arba veiklos ir pajamų stabilumo išlaikymą (30 proc.). Vis dėlto, penktadalis (21 proc.) apklaustų įmonių investicijų neplanuoja. Dažniau tai mažesnės – iki 10 darbuotojų turinčios – ir profesinių paslaugų sektoriuje veikiančios įmonės.

„Aktyvios plėtros planai dažniau būdingi didesnėms įmonėms, o mažesnės renkasi atsargesnį veiksmų planą. Taip yra ne todėl, kad smulkiajam verslui trūktų noro augti ar idėjų, bet todėl, kad mažesnės įmonės dažnai turi ribotesnius finansinius rezervus ir jautriau reaguoja į ekonominį bei geopolitinį neapibrėžtumą. Kiekvienas didesnis įsipareigojimas joms yra svarbus sprendimas, todėl prieš investuojant būtina įvertinti, kokią vertę jis sukurs – ar padės efektyvinti veiklą, pritraukti daugiau klientų ir sustiprinti konkurencingumą“, – sako Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė.

Mažesnės įmonės investuoja atsargiau, tačiau mato augimo galimybių

Tyrimo duomenimis, dažniausios verslo investicijų kryptys – naujų produktų ar paslaugų pristatymas (32 proc.), skaitmenizavimo ir robotizacijos sprendimai (26 proc.) bei darbuotojų kompetencijų stiprinimas (23 proc.).

Tuo tarpu mažesnių įmonių investavimo kryptys rodo, kad jos daugiausia dėmesio skiria sprendimams, kurie padeda stiprinti kasdienę veiklą ir geriau prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

„Mažesnės įmonės per artimiausius 12 mėn. dažniausiai planuoja investuoti į naujų produktų ar paslaugų pristatymą rinkai (36 proc.) bei jau esamų produktų bei paslaugų tobulinimą (33 proc.). Tai leidžia nuosekliai auginti konkurencingumą ir geriau atliepti klientų poreikius“, – teigia R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

Investicijoms svarbus finansinis pagrindas

Investicijas planuojančios įmonės dažniausiai ketina jas finansuoti nuosavomis lėšomis – taip nurodė 68 proc. apklaustųjų. Tai rodo, kad įmonių galimybės investuoti yra glaudžiai susijusios su finansiniu stabilumu ir gebėjimu sukaupti išteklių ne tik kasdienei veiklai, bet ir verslo plėtrai.

Tuo metu investicijų neplanuojančios įmonės dažniausiai nurodo nematančios poreikio investuoti (53 proc.). Tačiau dalį jų riboja ir išorinės aplinkybės: sektoriaus neapibrėžtumas (26 proc.), neužtikrinta finansinė padėtis (25 proc.) bei geopolitinė situacija (24 proc.).

„Neapibrėžtumo laikotarpiu finansinis rezervas tampa svarbiu pranašumu – jis leidžia verslui ne tik stabiliau veikti, bet ir greičiau pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbu vertinti ne tik augimo tempus, bet ir tai, ar verslas generuoja pakankamą pelną. Kartais įmonės, siekdamos augti, daugiausia dėmesio skiria naujiems produktams, papildomiems pardavimų kanalams ar didesnėms pardavimų apimtims, tačiau tvariam veiklos tęstinumui užtikrinti būtina suprasti, kurios veiklos sritys iš tiesų generuoja teigiamą rezultatą. Tik pelninga veikla leidžia sukaupti rezervą ir investuoti į tolesnį verslo augimą“, – pažymi R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

Šalies įmonių tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas vyko 2026 m. gegužės 22–birželio 12 d., jo metu apklausta 515 įmonių atstovų visoje Lietuvoje.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją