Pasaulinių sukrėtimų metai: ar dar liko galimybių augti?

Kai prieš metus paklausėme smulkių įmonių savininkų apie jų įmonių apyvartą, tik 17 proc. teigė, kad ji per 2020 m. padidėjo. Šįmet jau 31 proc. smulkiųjų verslininkų nurodė, kad jų apyvarta per praėjusius metus išaugo. Beveik kas antras respondentas nurodė, kad jo įmonės pajamos išaugo 50 proc. ir daugiau.

Tai turėtų optimistiškai nuteikti tuos, kurie planus kurti savo verslą buvo atidėję geresniems laikams. Panašu, kad tokios tendencijos skatina vis daugiau žmonių imtis savo verslo. Per 2022 m. sausį Lietuvoje įregistruotas rekordinis naujų įmonių skaičius – verslą pradėjo 20 proc. daugiau įmonių, nei per tą patį praėjusių metų mėnesį. Nepaisant žiemos pabaigoje Rusijos pradėto karo Ukrainoje, atėjus pavasariui šalies gyventojai toliau aktyviai steigė verslus.

Pagrindinis motyvas imtis nuosavo verslo daugeliui yra didesnio savarankiškumo siekis, parodė „Swedbank“ atlikta naujų įmonių apklausa. Daugiau priežasčių imtis verslo ir kaip verslininkai įveikia pirmąsias kliūtis savo komentare aptaria „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė: https://blog.swedbank.lt/pranesimai-spaudai-verslas/kur-uzkoduota-naujai-ikurto-verslo-sekme. 

Kokios pagalbos tikisi verslininkai?

Kaip rodo verslininkų apklausa, nepaisant egzistuojančio poreikio konkrečiai pagalbai, smulkiam verslui svarbiausia yra galimybė gauti ekspertų konsultacijų. Ne paslaptis, kad nuosavo verslo dažnai imasi anksčiau samdomą darbą dirbę žmonės. Vis dėlto pradedant užsiimti verslu, dažnai vietoje vienos srities išmanymo, reikia turėti žinių daugybėje skirtingų sferų. Pavyzdžiui, jei verslą steigia IT specialistas, jam staiga tenka tapti ir finansų, ir rinkodaros, ir pardavimų ekspertu.

2021 metų rudenį „Swedbank“ pakvietė 10 smulkiųjų verslų į „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo akademiją. Dalyviai vardino, kad nori išmokti didinti pardavimus, suprasti rinkodaros paslaptis ar sustyguoti vertės kūrimo grandinę, tačiau po mokymų beveik visi vienbalsiai sutarė, kad labiausiai reikėtų stiprinti delegavimo įgūdžius, t. y. ne tik išmokti, kaip rasti partnerių, laisvai samdomų specialistų ar naujų darbuotojų, kurie minėtas užduotis atliks, bet ir kaip atiduoti darbus, kurie įmonės vadovui nepriklauso. Kaip pasakė vienas akademijos dalyvių Agnius Bartninkas, atstovaujantis verslo procesų optimizavimo bendrovę „Definra“: „Verslininkai yra prastai apmokami darbuotojai, pačių sukurtose darbo vietose ir dirbantys gerokai per daug“. Būtent dėl to labai tikėtina, kad augant registruojamų įmonių skaičiui, dalinai paspartės ir bendrovių, orientuotų į paslaugų verslui kūrimą, steigimas. 

Verslą įsteigti paprasta, bet ar šiuo metu verta?

Remiantis Pasaulio banko „Doing Business“ indeksu, sąlygos imtis verslo Lietuvoje yra itin palankios – pagal įmonės įsteigimo paprastumą užimame 11 vietą tarp 190 šalių. Įsteigti įmonę ir pradėti veiklą galima per 3 darbo dienas. Tuo metu savarankišką veiklą (su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma) galima pradėti vykdyti praktiškai kitą dieną po reikalingų dokumentų pateikimo. Be to, visus šiuos žingsnius turint atitinkamas e. tapatybės patvirtinimo priemones galima atlikti nuotoliniu būdu.

Kitas svarbus klausimas – ar šiuo metu verslą steigti apskritai verta? Iš vienos pusės, geopolitinė ir pasaulio ekonomikos situacija iš tiesų atrodo sudėtinga. Iš kitos pusės, verslo steigimas visada susijęs su neapibrėžtumu ir palankios išorinės aplinkybės sudaro tik dalį jo sėkmės. Lietuva ir jos gyventojai yra pakankamai gerai pasirengę atlaikyti dabartinius išbandymus.

Didinama finansinė parama pažeidžiamoms visuomenės grupėms, atlyginimų augimas tęsiasi, o sukauptos santaupos leidžia užtikrintai pasitikti augančių kainų išbandymus. Atsižvelgiant į įvairius veiksnius, „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimas šįmet sulėtės iki 1,7 proc., bet ekonomika išliks plėtros teritorijoje.

Aišku, kai kuriose verslo srityse perspektyvos ne pačios šviesiausios, bet tikrai ne visur. Jei jūsų verslo idėja nėra tiesiogiai susijusi su karo sukeltais iššūkiais, tai viskas kur kas labiau priklausys nuo jūsų motyvacijos ir ryžto, o ne keliais procentais spartesnio ar lėtesnio ekonomikos augimo.

Kaip pasirinkti tinkamą veiklos formą?

Nedidelės apimties paslaugoms teikti dažniausiai gyventojai renkasi verslo liudijimą ar individualią veiklą. Šios veiklos formos leidžia naudotis supaprastinta buhalterine apskaita, palankesniais mokesčiais, suteikia galimybę verstis kelių tipų veiklomis. Tiesa, pagrindinis apribojimas – jos tinka vienam žmogui, t. y. įdarbinti kitus žmones galimybė nenumatyta.
Norint plėsti veiklą, reikia galvoti apie juridinio vieneto steigimą. Šiam tikslui galima pasirinkti iš trijų juridinių vienetų tipų – individualios įmonės, mažosios bendrijos ir uždarosios akcinės bendrovės. Kiekvienas jų turi savų pranašumų ir trūkumų, kurie trumpai apibendrinti žemiau esančioje lentelėje. 

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo ir Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais steigiant juridinius asmenis vis populiaresne teisine forma tapo mažoji bendrija. Atsižvelgiant į verslų pasiskirstymą pagal sektorius, daugiausia įsteigta įmonių, kurios veikia didmeninės bei mažmeninės prekybos ir transporto priemonių remonto srityse.

Žingsniai įmonei įsteigti

Nusprendus įsteigti pasirinktą juridinį vienetą, reikalingų dokumentų sąrašą rasite Registrų centro svetainėje čia: https://www.registrucentras.lt/jar/atmintines/e-gidas.php. Tiesa, prieš pateikiant dokumentus, jau reikia būti apgalvojus įmonės pavadinimą, jos veiklos apibrėžimą, buveinės adresą, surašyti steigimo dokumentą. 

Planuojantiems kurti verslą – daugiau informacijos apie „Swedbank“ paslaugas verslui čia: Smulkiam ir naujam verslui - Swedbank.