Pasaulio ekonomika įsibėgėja, Lietuvos ekonomikos augimas – pasiekė piką

„Swedbank“ didina pasaulio ir euro zonos ekonomikos augimo prognozes. Naujausioje ekonomikos apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2018 metais pasaulio BVP augimas turėtų paspartėti iki 3,8 procento ir bus didžiausias per pastaruosius septynerius metus. Tačiau 2019 metais jau įžvelgiamas tikėtinas daugelio pasaulio ekonomikų atvėsimas.

2017 metais ekonomikos augimas įsibėgėjo daugelyje pasaulio šalių. Tam įtakos turėjo pagerėję gyventojų ir įmonių lūkesčiai, auganti tarptautinė prekyba bei atsigaunančios investicijos. Verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad spartus ekonomikos augimas tęsis ir kitais metais. Lietuvai svarbiausios rinkos – euro zonos – BVP augimo prognozes „Swedbank“ didina iki 2,3 proc. šiais metais ir 2,1 procento 2018-aisiais. JAV ekonomikos augimas šiemet paspartėjo iki 2,2 proc. ir prognozuojama, kad jis turėtų išlikti toks pat ir ateinančiais metais.

Dvejus metus besitraukusi Rusijos ekonomika taip atsigauna – šiemet ir kitiems metams prognozuojamas, atitinkamai, 2,0 ir 2,3 proc. augimas. Vis tik „Swedbank“ ekonomistai mano, kad pastebimo prekybinių srautų pagyvėjimo artimiausius dvejus metus tikėtis nereikėtų dėl tebegaliojančių abipusių ekonominių sankcijų. Pagrindine Lietuvos eksporto augimo kryptimi liks klestinti Europos Sąjunga bei vis dar dėl brangaus dolerio lengviau prieinama JAV rinka.

„Nepaisant šiek tiek prastesnių ekonomikos tendencijų trečiąjį šių metų ketvirtį mes nemažiname šių bei kitų metų Lietuvos augimo prognozių. Prognozuojame, kad šiemet BVP augs 3,8 proc., o 2018 metais šalies ekonomikos augimas sulėtės iki 3,5 procento. Nors eksporto augimą kitais metais prognozuojame beveik dvigubai lėtesnį nei šiemet, namų ūkių ir investicijų vartojimo augimas išliks spartus“, – Lietuvos ekonomikos perspektyvas komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ iki 3,3 proc. padidino 2018 metų infliacijos prognozę – tam daugiausiai įtakos turės pabrangusi nafta bei toliau dėl didėjančių darbo sąnaudų sparčiai brangstančios paslaugos. Prognozuojama, kad 2019 metais kainų augimas sulėtės iki 2,5 procento.

„Gyventojų vartojimo augimas šiek tiek sulėtės, tačiau tam įtakos turės ne mažėjanti jų perkamoji galia, o tai, kad Lietuva per metus vis dar praranda apie 30 tūkstančių gyventojų. Vienam gyventojui tenkantis vartojimo augimas išliks stabilus, o jį skatins ne tik didėjantys atlyginimai, bet ir beveik 15 proc. išaugsianti vidutinė senatvės pensija. Nors atlyginimų augimas kitais metais sulėtės iki 7 procentų, visgi jis išliks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Atlyginimai Lietuvoje augs dvigubai daugiau nei kainos, ir realų augančių atlyginimų poveikį pajus vis didesnė dalis dirbančiųjų“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad spartaus augimo periodas nesitęs labai ilgai. Nedarbo lygis daugelyje išsivysčiusių šalių yra pasiekęs kelių dešimtmečių žemumas ir užimtumo augimui erdvės nėra dėl darbuotojų trūkumo. Prognozuojama, kad euro zonos ir JAV ekonomikų augimas 2019 metais jau nebesieks 2 procentų. Lietuvos ekonomikos augimas taip pat po dvejus metus trukusios sparčios plėtros 2019 metais turėtų sulėtėti iki 2,5 procento.

Nepaisant gerų gyventojų ir verslo lūkesčių, augančių investicijų, tarptautinės prekybos ir vartojimo, „Swedbank“ ekonomistai įžvelgia nemažai rizikų, kurios gali šias teigiamas tendencijas pakeisti. Pasak N. Mačiulio, pagrindiniai rizikos šaltiniai yra gajos populistinės ir protekcionistinės idėjos, ypač JAV, geopolitinių konfliktų galimybės, Kinijos kredito ciklo pokyčio įtaka pasauliui bei galimai netvarus kainų lygis kai kuriose finansų ir turto rinkose.