„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: rugiuose prie bedugnės

„Swedbank“ ekonomistai teigia, kad pasaulinė prekybos sistema patiria beveik šimtmetį nematytą sukrėtimą, tačiau prognozuoja, kad tamsiausių scenarijų pavyks išvengti, o euro zonos ir Baltijos šalių ekonomikų augimas bus prislopintas neženkliai. Lietuvos BVP, eksporto ir atlyginimų augimas bus lėtesnis nei prognozuota anksčiau, tačiau išliks sparčiausias Baltijos šalyse.

Didžiausia neigiama įtaka – JAV ekonomikai

„Pastaruosius kelerius metus JAV ekonomikos augimas stebino savo atsparumu ir lenkė daugelį išsivysčiusių valstybių augimą. Šis išskirtinumas savanoriškai ir savarankiškai stabdomas. Pats realiausias šių metų JAV ekonomikos vystymosi scenarijus yra stagfliacija – gerokai nuo potencialo atsiliekantis augimas su didėjančios infliacijos prieskoniu. Šis scenarijus itin nepalankus, nes didėjanti infliacija apribos JAV centrinio banko galimybes mažinti palūkanų normas“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl pritaikytų importo tarifų šiemet JAV ekonomikos augimas sulėtės iki 1 proc., o infliacija vėl padidės iki 4 procentų. Jų nuomone, derybų procese daugeliui šalių taikomi importo tarifai sumažės, tačiau vidutinis JAV importo tarifas vis tiek viršys 10 proc. ir bus bent keturis kartus didesnis nei praeityje.

„Bandymai pakeisti nusistovėjusias pasaulinės prekybos taisykles ir prekybos balansą trumpuoju laikotarpiu bus skausmingi – tai pripažįsta ir JAV administracija – o laukiama nauda ilguoju laikotarpiu gali ir nesimaterializuoti. Kol kas labiausiai tikėtina, kad šie bandymai nesukels pasaulinės krizės, tačiau klaidų ir nemalonių netikėtumų tikimybė yra nemaža. Daugiausiai apibrėžtumo išlieka dėl to, kaip keisis JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai, tačiau čia grįžimas prie status quo yra mažai tikėtinas“, – teigia N. Mačiulis.

Ekonomistų vertinimu, ES pavyks susitarti dėl mažesnių importo tarifų ir artimesnio bendradarbiavimo su JAV, o jos ekonomika išvengs ženklesnio išorinio sukrėtimo. Euro zonos pramonė vis dar patiria nuosmukį, tačiau rekordinis užimtumas, mažėjanti infliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia jau atgaivino vartojimą euro zonoje. Vidaus paklausa – investicijos bei namų ūkių vartojimas – išliks pagrindiniu daugelio euro zonos šalių augimo veiksniu.

„Šiemet euro zonos ekonomikos augimas išliks panašus kaip praėjusiais metais, o 2026 augimas gali paspartėti dėl fiskalinio skatinimo priemonių, žemesnių palūkanų ir pigesnių žaliavų. Pigesnės nafta ir dujos, stipresnis euras, pigesnis importas iš Kinijos bei kitų šalių infliaciją greit sumažins žemiau 2 proc. kartelės. Todėl tikėtina, kad ECB labiau nerimaus dėl ekonomikos, o ne kainų augimo ir šiemet palūkanų normas mažins dar tris kartus – iki 1,5 procento“, – prognozuoja Nerijus Mačiulis.

Lietuvos ekonomika išliks sparčiausiai auganti regione, bet rizikos didėja

„Swedbank“ ekonomistai 0,2 procentinio punkto mažina šių ir kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozes iki, atitinkamai, 2,8 ir 2,3 procento. Estijos ir Latvijos ekonomikų augimas šiemet vis dar atsiliks nuo Lietuvos ir bus maždaug perpus lėtesnis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3,2 proc. didesnis nei prieš metus, apdirbamosios gamybos apimtys padidėjo 9,1 procento. Tačiau metų pradžioje kainų augimas buvo spartesnis nei prognozavo ekonomistai – tam įtakos turėjo ir brangesnė energija, ir didesni akcizai, ir didėjančios darbo sąnaudos. „Swedbank“ ekonomistai didina infliacijos prognozę ir mano, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,8 procento, o kitais metais dėl palankių išorinių aplinkybių sumažės iki 2,3 procento. Atlyginimų augimo prognozė mažinama iki 9 procentų šiemet ir 7,5 proc. kitais metais.

„Maždaug pusę šių metų infliacijos lemia didėjančios darbo sąnaudos ir, ypač, sparčiai augantis minimalus atlyginimas. Per pastarąjį dešimtmetį minimalaus atlyginimo augimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių ES ir iki šiol tai turėjo daugiau teigiamų, nei neigiamų šalutinių pasekmių. Vis tik toliau daugiau nei dešimtadaliu per metus augantis minimalus atlyginimas greičiausiai pavirstų ir į didesnę infliaciją, ir didėjantį nedarbo lygį“, – mano N. Mačiulis.

        
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose pramonės šakose pastaraisiais metais jau ženkliai sumažėjo darbuotojų skaičius ir prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nemažės. Šiemet ir kitais metais jis sieks 7,1 procento bei 2026 m. gali būti aukščiausias Baltijos šalyse.

„Tiesioginė Lietuvos priklausomybė nuo JAV rinkos nėra itin didelė, tačiau maždaug 6 procentai visos pramonės sukuriamos pridėtinės vertės realizuojama už Atlanto. Be to, tikėtina, kad matysime daug didesnę konkurenciją visuose frontuose – ir pagrindinėse eksporto rinkose Europos Sąjungoje, ir bandant pritraukti investicijas, ir išlaikyti talentus“, – teigia N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomikos apžvalgą anglų kalba bei kitų pasaulio šalių prognozes galima rasti čia:
https://www.swedbank-research.com/english/archive.csp