Lietuvių vaišingumo pasekmės: trukdo sutaupyti, verčia švaistyti maistą

Nemažai daliai mūsų maisto švaistymas yra tapęs ne nemaloniu atsitiktinumu, o neretai pasireiškiančiu žalingu įpročiu. Nusiperkame daugiau, nei galime suvartoti, susiviliojame akcijomis, o galiausiai sugedęs maistas savo gyvenimą baigia šiukšlių dėžėje. Kas ketvirtas lietuvis maistą išmeta bent kartą per savaitę, kas antras – bent kelis kartus per mėnesį, o dažniausiai šiukšliadėžėje atsiduria duona, atskleidžia tyrimas. 

Pirkdami per daug maisto nesame vieninteliai maisto švaistymo kaltininkai: maistas yra švaistomas visoje jo gamybos, prekybos ir vartojimo grandinėje. Pusė maisto netenkama iki jam pasiekiant namų ūkius, kitą pusę išmetame būtent mes. Skaičiuojama, kad vien Europoje išmetamu maistu būtų galima kasmet pamaitinti 200 milijonų žmonių. Lietuvoje „Maisto bankas“ per metus nuo išmetimo išgelbėja ir paskirsto apie 5 tūkstančius tonų maisto.

Kiek maisto išmetame?

Lietuvos gyventojų apklausa internetu parodė, kad 58 proc. mūsų teigia išmetantys labai mažai. Vis dėlto, dar turime kur pasitempti – net 15 proc. žmonių mano, kad išmeta daugiau negu turėtų, o penktadalis išmetamų produktų kiekį apibūdina kaip „protingą“. Maisto švaistymu labiausiai reikėtų susirūpinti jaunimui iki 34 metų, nes ši amžiaus grupė pripažino maisto išmetanti daugiausiai.

Kada išmetame daugiausiai?

Noras per šventes stalą nukrauti kuo gausiau yra dažniausia maisto išmetimo priežastis. Net 42 proc. žmonių teigia išmetantys nesuvalgytą maistą svarbiomis šeimos susibūrimo progomis. Tik šiek tiek mažiau žmonių įvardijo, kad išmeta ir kasdien ruošiamų patiekalų likutį. 

Toliau tarp priežasčių rikiuojasi pamiršimas, ką turi šaldytuve ar šaldiklyje – šią priežastį nurodė trečdalis apklaustųjų. Dar 20 proc. teigė, kad nusiperka per daug, kiti 15 proc. nusiperka maistą per didelėse pakuotėse.

Ką išmetame dažniausiai?

Šiukšlių dėžėje dažniausiai atsiduria duona ir batonas – šių gaminių išmeta net 29 proc. žmonių. Apklaustieji taip pat nurodė, kad dažnai išpila pieną, neretai išmetami obuoliai ir pomidorai, lapinės salotos ir bulvės, bananai bei kiti vaisiai. Iš pieno produktų dažniausiai išmetama varškė ir grietinė.

Kodėl išmetame ir kaip dėl to jaučiamės?

Pusė žmonių maistą išmeta, nes bijo apsinuodyti, trečdalis nenori valgyti nepatraukliai atrodančių maisto likučių, o kas penktam tiesiog nusibosta valgyti tą patį kelias dienas iš eilės. Vis dėlto, maisto išmetimas daugeliui nėra malonus dalykas. Tik 16 proc. žmonių priversti atsikratyti maistu nesijaučia blogai. 

Ar stengiamės pirkti ir vartoti atsakingai?

Eidami į parduotuvę beveik 90 proc. apklaustųjų visada arba dažniausiai peržiūri, kokio maisto yra namuose. Pusė respondentų beveik visada nešasi su savimi ketinamų įsigyti produktų sąrašą. Tokį sąrašą dažniau su savimi turi aukštesnio išsilavinimo žmonės. Tiesa, didelių miestų gyventojai tai daro rečiau, nei gyvenantys kaimo vietovėse.

Nebūdami tikri, ar jį suvartos, maisto su nuolaida niekada neperka 20 proc. apklaustųjų. Tačiau lygiai tiek pat žmonių tą daro nuolat arba dažnai. 

Kaip suprantame maisto švaistymo pasekmes?

Didžioji dalis apklaustųjų pripažįsta suprantantys, kad maisto švaistymas lemia tokių išteklių kaip žemė, vanduo, darbo jėga ar energija švaistymą – tai nurodė 70 proc. žmonių. Dėl to, kad ši problema sukelia papildomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, sutiko trečdalis žmonių. 

Tačiau vos kas dešimtas pagalvojo, kad tai skatina miškų kirtimą, kas penktas – kad dėl to nyksta biologinė įvairovė, o 15 proc. žmonių teigė, kad maisto švaistymas išvis neturi neigiamo poveikio aplinkai.

Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, prarandama ar iššvaistoma beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto. 28 proc. kultivuojamos žemės auginami produktai, kurie niekada nėra suvartojami. Maisto švaistymas lemia tai, kad net 38 proc. ūkiuose panaudotos energijos tiesiog prarandama. 

*Parengta remiantis  „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus, „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės įžvalgomis bei reprezentatyvia šalies gyventojų apklausa, kurią „Maisto banko“ ir „Swedbank“ užsakymu 2020 metų lapkritį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“.