Kaip dirbtinis intelektas ir „finfluenceriai“ keičia mūsų pinigų valdymo įpročius

Technologinė pažanga, dirbtinis intelektas ir socialiniai tinklai turi nemažai įtakos tam, kuo vadovaujamės ir kaip valdome savo asmeninius finansus. Vis reikšmingesnį vaidmenį vaidina ir vadinamieji „finfluenceriai“ – finansinius patarimus socialiniuose tinkluose dalijantys asmenys. Ir nors šios tendencijos paprastina finansų valdymą bei didina informacijos prieinamumą, jau šiandieną jos kelia vis daugiau iššūkių ir rizikų.

Dirbtinio intelekto revoliucija

Dirbtiniu intelektu bei kitais pažangiais technologiniais sprendimais pagrįstos programėlės ir platformos tampa vis labiau neatsiejama mūsų finansų valdymo dalimi. Šios priemonės gali analizuoti išlaidų įpročius, sudarinėti asmeninius biudžetus ar teikti patarimus bei gerokai palengvinti finansų valdymą. Finansų institucijos naudoja ir investavimo robotus, kurie, naudodami algoritmus, valdo investicinius portfelius. Jau nekalbant apie tai, kaip įspūdingai dirbtinis intelektas gali prisidėti prie mūsų darbo produktyvumo, o išmanantys daugiau jo panaudojimo niuansų, be abejo, turi ir daugiau galimybių būti sėkmingi darbo rinkoje.

Matant, kaip sparčiai yra vystomos dirbtinio intelekto technologijos, nesunku tikėtis, kad ateityje jos taps dar išmanesnės ir galės pasiūlyti ypač suasmenintus sprendimus finansų valdymo srityje. Vis dėlto, Šveicarijos verslo mokyklos šiemet publikuota studija rodo koreliaciją tarp dirbtinio intelekto įrankių naudojimo ir kritinio mąstymo įgūdžių. Deja, ši koreliacija – neigiama. Ypač jaunesni naudotojai pasižymi didesne priklausomybe nuo dirbtinio intelekto ir mažesniais savarankiško problemų sprendimo gebėjimais.

Tad, nors dirbtinį intelektą laikome visuomenės ateitimi, būtina neapleisti žmogiškojo intelekto. Nebūtinai todėl, kad dirbtinio intelekto pasiūlyti finansiniai sprendimai gali būti netinkami. Greičiau dėl to, kad išlaikytume savo analitinius gebėjimus, kritinį mąstymą ir jį galėtume sėkmingai taikyti ten, kur dirbtinis intelektas negelbės.

„Finfluencerių“ fenomenas

Socialiniai tinklai – dažno mūsų kasdienybė, ypač populiari tarp jaunimo. Kaip parodė prieš pora metų Austrijos saugesnio interneto centro atliktas tyrimas, 80 proc. jaunuolių socialiniai tinklai yra tapę pagrindiniu naujienų šaltiniu. Jei karts nuo karto nugirstume, ką tarpusavyje apie naujienas ir informacijos paieškas kalbasi šiandienos jaunuoliai, išgirstume frazę „šiandieną „googlinau“ „Tiktok‘e“.

Tuose pačiuose tinkluose finansiniais, o dažniausiai – investavimo, patarimais besidalijantys žmonės tampa įtakingi formuojant ne tik jaunosios kartos požiūrį į pinigų valdymą.

Vadinamieji „finfluenceriai“ puikiai moka sudėtingas finansines sąvokas išskaidyti į patrauklų, suprantamą turinį. Tačiau šių nuomonės formuotojų patarimų kokybė labai skiriasi. Štai, pavyzdžiui, kelių JAV universitetų mokslininkų 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad nors kai kurie „finfluenceriai“ pateikia vertingų įžvalgų, dauguma jų (72 proc.) yra nekvalifikuoti ir teikia patarimus, kurie gali turėti neigiamas finansines pasekmes.

Stebint socialinius tinklus ir turinio kūrėjus Lietuvoje, deja, bet galima pamatyti abejotinos kokybės patarimų. Nerimą kelia tai, kad nekvalifikuoti „finfluenceriai“ dažnai turi daugiau sekėjų nei kvalifikuoti specialistai, o jų peršami finansiniai produktai ar platformos gali būti itin rizikingi.

Ir nors Europos institucijos pamažu imasi „finfluencerių“ veiklos reglamentavimo, kol kas tai – tik pirmi daigai mėginant apsaugoti vartotojus nuo neigiamų tokių socialinių tinklų veikėjų elgesio pasekmių.

Atskirti kenksmingą patarimą

Rizika gauti blogą „finfluencerio“ patarimą ar paslaugą yra didelė, todėl turėtume būti kritiškesni ir sugebėti atskirti, kurie patarimai yra verti mūsų laiko. Nors kartais tai gali pasirodyti sudėtinga, yra kriterijų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį prieš priimant sprendimą:

• Siūlo neįtikėtinai lengvą būdą užsidirbti. Beveik visi finansiniai sprendimai ar investicijos turi savo rizikas ir realistišką grąžą, o pasiekti gerą rezultatą reikia laiko ir žinių. Pavyzdžiui, akcijų rinkos istoriškai generuoja apie 8–9 proc. metinę grąžą, bet tik ne vienus metus ir kryptingai investuojant. Jei patarimas apie tai nekalba arba, priešingai, pabrėžia greitą, lengvą ir nerizikingą uždarbį – reikėtų suklusti.
• Bando nuslėpti reklamą. „Finfluenceriai“ dažnai pasitelkiami įvairių produktų reklamai, tačiau pastarieji ne visada apie tai perspėja savo sekėjus. Europos Komisijos 2024 m. analizė parodė, kad net 80 proc. visų nuomonės formuotojų nepraneša sekėjams apie reklamas. Tai kelia riziką, kad „finfluenceris“ pats nesinaudoja savo reklamuojamais pasiūlymais ar produktais, o jo siūlomas produktas absoliučiai neatitinka daugelio žmonių rizikos tolerancijos ir galimybių. Atkreipkite dėmesį, ar jis informaciją pateikia iš savo perspektyvos ir ar dalijasi, kaip jam asmeniškai pasiūlymas pasiteisino.
• Siūloma prekė ar paslauga kelia įtarimą. „Finfluenceris“, siūlydamas savo produktą, pavyzdžiui, mokymus, bus šališkas ir vengs kalbėti apie galimus trūkumus. Jeigu matote, kad siūlomo produkto vertė yra abejotina, nevenkite pasidomėti plačiau internete ar paieškoti jau pasinaudojusiųjų produktu atsiliepimų – tai gali būti paprasčiausia apgavystė.
• Siūlo keisti mąstyseną. Neretai „finfluenceriai“ būna ne tik finansų patarėjai – jie moko, kaip pakeisti savo mąstyseną ir gyvenimo būdą, kad pasiektumėte jų rodomos sėkmės. Įdėmiai įsiklausykite, ką jie sako. Jeigu jų siūlymai skatina ne asmeninį tobulėjimą, o kitų žmonių nuvertinimą ar toksišką požiūrį į pinigus – geriau jais nepasinaudoti.

Apsišarvuoti kritiniu mąstymu

Taigi, išmanėjančios technologijos, dirbtinio intelekto galia ir į greitį bei paprastumą orientuota socialinių tinklų prigimtis kelia papildomų iššūkių žmogiškajam intelektui ir kritiniam mąstymui. Dėl sutrumpėjusios dėmesio trukmės esame mažiau linkę atidžiai tikrinti finansinių patarimų patikimumą ar faktus. Emocionali, greita reakcija į antraštes dažnai pakeičia racionalią analizę, todėl priimant investicinius ar kitus su finansų valdymu susijusius sprendimus atsiranda vis daugiau rizikų ir erdvės klaidoms.

Galbūt dirbtinio intelekto grėsmė mums yra ne tiek tai, kaip jis pakeis dalį darbuotojų ir profesijų. Ir ne filmuose matomi dirbtinio intelekto užvaldomo pasaulio scenarijai. Grėsme yra tai, kad patys vardan patogumo ir paprastumo pernelyg dideliu mastu užleisime vietą dirbtiniam intelektui ir tose srityse, kur būtina pasikliauti ir žmogiškuoju.