Kas bendro tarp atlikėjos Beyonce ir moterų Lietuvos fintech įmonėse?

Nors nuo vaikystės dažnai girdėjome, kad lėlės ir dekupažo būreliai skirti mergaitėms, o berniukams – automobilių modeliukai ir programavimo būreliai, moterys šiuo metu užima vadovaujamas pareigas net 51 proc. Lietuvoje veikiančių finansinių technologijų įmonių. Tokia statistika turėtų džiuginti, tačiau egzistuoja ir kita moterų fintech srityje medalio pusė, kokia ji?

Praėjusių metų pabaigoje „Swedbank“ remiamo finansinių technologijų centro „Rockit“ kartu su „Invest Lithuania“ atlikta daugiau nei 100 Lietuvoje veikiančių fintech įmonių apklausa parodė – pusėje jų moterys sudaro bent 30 proc. komandų, o kiek daugiau nei pusėje Lietuvoje biurus turinčių įmonių bent viena moteris užima vadovaujamas pareigas.

Žinant, kokie visuomenėje vis dar gajūs lyčių stereotipai ir profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas bei galimybių ir talentų vertinimas pagal lytį, toks rezultatas gali stebinti. Tačiau leiskite jus nustebinti dar labiau. Arba jei tiksliau, atverti dar platesnę perspektyvą apie moteris aukštųjų technologijų srityje.

Lietuvos moterys Europoje pirmauja

Agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) srityje moterys sudaro kiek daugiau kaip 25 proc. specialistų, ir tai yra daugiausia visoje Europoje. Moterų dalis šioje srityje praėjusiais metais paaugo 0,9 proc., o savo kaimynus latvius ir estus, pagal šią statistiką, lenkiame atitinkamai 4,4 proc. bei 6,3 proc. Ir tai nėra tik statistinė Lietuvos pergalė. Visų pirma tai įmonių, kuriose jos dirba, laimėjimas.

Kaip rodo „Harvard Business Review“ tyrimo duomenys, moterys turi kiek geresnius lyderystės gebėjimus nei vyrai, ir lenkia juos 17 iš 19 sričių. Pavyzdžiui, moterys išsiskiria didesniu iniciatyvumu, atsparumu, ryžtinga lyderyste ir polinkiu į savęs bei komandos narių tobulinimą. Moterys nusileidžia vyrams maždaug vienu procentiniu punktu tik dviejose profesinių kompetencijų ir strateginės perspektyvos vystymo srityse.

Startuoliai, kurių įkūrėjos ar bendraįkūrėjos yra moterys, atneša du kartus didesnės finansinės grąžos, rodo pasaulinio startuolių akceleratoriaus „MassChallenge“ pernai vykdytas tyrimas. Nors neretai moterų įkurti startuoliai sulaukia gerokai mažiau investicijų, jie generuoja 78 centų grąžą 1 investuotam JAV doleriui. Vienas investuotas doleris į vyrų įkurtus startuolius generuoja 38 centų grąžą, rodo „MassChallenge“ duomenys.

Iš pirmo žvilgsnio visi šie faktai skamba beveik kaip Beyonce’s hitas „Run the World (Girls)“. Deja, lietuviškame hite yra kelios disonuojančios natos, kai kalbame apie finansinių technologijų įmones mūsų šalyje ir moterų vaidmenį jose.

Pirmos Europoje, tačiau yra vienas bet

Nors 51 proc. Lietuvoje veikiančių finansinių technologijų kompanijų turi bent vieną vadovaujamas pareigas einančią moterį, 40 proc. įmonių savo komandose iš viso neturi moterų arba turi jų labai mažai.

Be to, nors moterys sėkmingai vadovauja technologijų įmonėms, pačios kurti inovacijas jos ryžtasi gerokai rečiau nei vyrai. Kaip atskleidė programos „Women for Global Challenges“ skaičiavimai, per pastaruosius penkerius metus moterys Lietuvoje yra sukūrusios ir užregistravusios vidutiniškai 7 proc. patentų.

Nemaža dalis moterų, kylančių karjeros laiptais technologijų srityje, susiduria ir su išoriniais, ir su vidiniais barjerais. Neretai finansų ir technologijų sektoriai dažnai įsivaizduojami kaip vyriški sektoriai, kuriuose dominuoja arši konkurencija ir reikalingi sudėtingi įgūdžiai ar ypatingos būdo savybės.

Tačiau pasauliniai pavyzdžiai ir statistika Lietuvoje rodo – moterys gali ir turėtų būti reikšminga finansinių technologijų ir inovacijų kūrimo dalis. Lyčių lygybė nėra statistikos terminas, tai yra galimybė kiekvieną startuolį, verslą ar bet kokią kitą sritį padaryti dar visapusiškesnę ir sėkmingesnę. Vien jau dėl to tokių privalumų, kad skirtingų lyčių specialistų komanda gali užtikrinti skirtingas požiūrio perspektyvas, padėti geriau pažinti savo klientus bei jų poreikius.

Džiugu, kad šiuo metu Lietuvoje veikia ne viena iniciatyva, skatinanti moterų verslumą ir lyderystę, pavyzdžiui, „Women for Global Challenges“, „Go Forward“, „Women Go Tech“. Lietuvoje taip pat atsiranda startuolių akceleratorių programų, į kurias galima patekti tik komandoje tarp įkūrėjų turint nors vieną moterį, pavyzdžiui, „Baltic Sandbox“ programa „Women in Tech“.

Vis dėlto, spręsdami galvosūkį, kaip moterų kompetencijas pritaikyti technologijoms ir inovacijoms versle, svarbu nepamiršti kitų sričių bei platesnio konteksto – poreikio keisti nusistovėjusius visuomenės stereotipus, kurie dar vaikystėje nukreipia mergaites į dekupažo būrelius, kai berniukai jau praktikuoja programavimą.