Drėgni robotai susidomėjo dirbtiniu intelektu

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai?
 
Pastarąjį dešimtmetį dirbtinio intelekto galimybes padidino sparčiai auganti kompiuterių skaičiavimo galia, kai per labai trumpą laiką galima apdoroti vis daugiau informacijos. Galimybes labai išplečia ir visos žmogaus turimos informacijos skaitmenizavimas bei prieinamumas. 
 
Pastaraisiais mėnesiais susidomėjimą dirbtiniu intelektu ypač pakaitino naujas pokalbių robotas ChatGPT (angl. Chat Generative Pre-trained Transformer), kurį per pirmuosius jo gyvenimo mėnesius išbandė daugiau nei 100 milijonų vartotojų. 
 
ChatGPT sukėlė daug emocijų, nes jis raiškia kalba gali išsamiai atsakinėti į įvairiausius klausimus. Jis atsimena ankstesnius vartotojo klausimus, reaguoja į, pavyzdžiui, prieštaravimą pateiktam atsakymui, gali surasti papildomus argumentus ir diskutuoti. 
 
Jo pateikiamo teksto rišlumas, sklandumas ir originalumas net sukėlė tam tikrų iššūkių akademiniame pasaulyje − iki šiol naudota plagijavimo nustatymo programinė įranga daugeliu atvejų nebesugeba suprasti, kad tekstą sugeneravo ne žmogus, o dirbtinis intelektas.
 
Vis tik gebėjimas greitai surasti, apdoroti ir apibendrinti milžiniškus kiekius informacijos, bei pateikti atsakymus sklandžia kalba yra tik bendrojo dirbtinio intelekto užuomazgos. Kol kas jis nesugeba suprasti humoro ir juokauti, negali ekstrapoliuoti, o daugelio loginių užduočių sprendimas prilygsta penkiamečio gebėjimams (su visa pagarba kartais labai logiškai mąstantiems ir aukštais moraliniais standartais besivadovaujantiems penkiamečiams).
 
Šalia to išryškėja dar svarbesnė, pavyzdžiui, moralės dimensija, kurioje dirbtiniam intelektui, besimokančiam iš ydingų žmonių, kol kas nėra lengva laviruoti. Šiuo metu JAV verda diskusija, ar ChatGPT nėra politiškai nešališka ir pakankamai objektyviai atsako į ideologizuotus klausimus. Nenuostabu − dirbtinis intelektas mokosi grandydamas internetą, ten randa ir tamsiosios žmonijos pusės ekskrementus, kurie užteršia ir jo atsakymus.
 
Čia galima prisiminti ir kai kurių kremliaus propagandą entuziastingai cituojančių veikėjų Lietuvoje euforiją, kai prie tam tikro klausimo „Kas kaltas dėl karo Ukrainoje?” formuluotės ChatGPT atsakydavo: „komplikuota”. Vis tik bent minimalios ne dirbtinio ir nepapirkto intelekto užuomazgos gali labai aiškiai ir be išvedžiojimų atsakyti, kieno karinės pajėgos užpuolė nepriklausomą Ukrainą, užgrobė dalį jos teritorijos ir tebežudo jos civilius.
 
Žinoma, nepaisant visų dabartinių apribojimų, tikrai negalime sumenkinti didėjančių dirbtinio intelekto galimybių ir pritaikymo sričių. Ilguoju laikotarpiu jo potencialas yra milžiniškas, ir mes matysime vis daugiau jo panaudojimo galimybių.
 
Didžiosios technologijų kompanijos, pavyzdžiui, „Microsoft“ ir „Alphabet“, kurios jau ir taip daug metų naudoja siaurą dirbtinį intelektą (pavyzdžiui, virtualiuosius asistentus), šiemet išbandė pokalbių robotų integraciją į paieškos portalus. Tai ne revoliucija, bet svarbi ir įdomi inovacija.
 
Neabejotina, kad daugybę rutininių didelių kognityvinių gebėjimų nereikalaujančių darbų taip pat galės atlikti nebe žmogus, o dirbtinis intelektas. Bet tai irgi bus ilgas procesas − apie tai, kad trečdalį darbų netolimoje ateityje atliks robotai ir dirbtinis intelektas, mokslininkai pradėjo rašyti prieš dešimtmetį. Tačiau pastaruoju metu daug kur aktualesnė problema vis dar buvo darbuotojų trūkumas, o ne bedarbystė.
 
Tad artimiausiu metu turbūt stebėsime ne verslus ir darbo rinką transformuojančią revoliuciją, o tik dar vieną burbulą. Plačioms investuotojų masėms neretai reikia skambaus, šiek tiek paslaptingo, revoliucija ir greitu praturtėjimu kvepiančio pažado. 
 
Pastarąjį penkmetį šis vaidmuo atiteko kai kurioms naujų technologijų įmonėms, bei ypač − blokų grandinei ir kriptovaliutoms. Pastarajam burbului išsileidžiant, investuotojai ir oportunistai ieško naujos bangos. Jau dabar matome aiškius ženklus, kad šiemet šis vaidmuo teks dirbtiniam intelektui. 
 
Turbūt matysime šimtus startuolių, kurie žadės kažką daryti su dirbtiniu intelektu. Daugelis jų nieko naujo nesukurs, bet vien ketinimo ir pažado užteks tam, kad pritrauktų susidomėjimą ir oportunistinių investicijų srautus. Beje, įdomu tai, kad būtent nemažai nuo suskilusios kriptovaliutų geldos atsitraukusių apologetų buvo pirmieji sušukusių − „ateina nauja era“. 
 
Nauja era ateina, bus daug dirbtinį intelektą besivaikančių pinigų ir daug burbulų, o po to ir naujų suskilusių geldų. Tad investuoti turbūt verta, bet labai svarbu – nors labai nelengva – atskirti oportunistus bei šarlatanus nuo tikrų potencialių revoliucijų. 
 
Investuoti į įmones, žadančias sėkmingai įdarbinti dirbtinį intelektą, yra labai lengva. Daug sudėtingiau − atrasti ir investuoti į įmones, kurios dirbtinio intelekto pagalba transformuos procesus, mažins sąnaudas ir iš to uždirbs pelną. 
 
Vargu, ar 2023-ieji bus esminis lūžis, pakeičiantis dirbtinio intelekto galimybes ir taikymo spektrą. Esminis pokytis − platesnių masių susidomėjimas ir jau seniai augančio potencialo suvokimas. Dirbtinio intelekto tobulėjimas ir vis naujų pritaikymo galimybių atsiradimas yra procesas, o ne įvykis. 
 
Žinomas amerikiečių rašytojas ir humoristas Skotas Adamsas žmones mato kaip deterministines būtybes, beveik neturinčias laisvos valios, todėl pavadino juos drėgnais robotais. Mintis gal nemaloni, tačiau reikia pripažinti, kad šį dešimtmetį atotrūkis tarp dirbtinio intelekto ir drėgnų robotų gebėjimų sparčiai mažės.
 
Todėl, investuojant į ribotą, bet sparčiai tobulėjantį dirbtinį intelektą būtina neužmiršti investuoti ir į natūralų, bet nuolat nusidėvintį savąjį.