Jaunosios kartos susirūpinimas dėl klimato kaitos skatina verslą keistis

Klimato kaitos ir tvarumo diskusijų įkarštyje užaugusi jaunoji karta ima diktuoti naujas sąlygas verslui. Ir įrankių pokyčiui įnešti aplinkai neabejingi jauni suaugusieji turi išties nemažai – verslo transformaciją jie skatina kaip vartotojai, kaip darbuotojai ir kaip vadovai. 

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad net trims iš penkių 18–29 metų amžiaus jaunų žmonių rūpi jų perkamų prekių bei paslaugų, ir jas parduodančių verslų tvarumas. Jaunimas su tvarumu sieja ne tik draugiškus aplinkai sprendimus, bet ir socialinę atsakomybę, sąžiningą elgesį su partneriais ir klientais, verslo etiką. 

Visame pasaulyje šis požiūris iš vartojimo sferos persikelia ir į darbo rinką – vis daugiau jaunų žmonių rinkdamiesi darbdavį atsižvelgia, ar jis užtikrina lygias galimybes, o jo vykdoma veikla – tvari. Jauni „Z“ ir tūkstantmečio kartos žmonės ateina ir į įmonių vadovų postus, valdybas bei kapitalo rinką, kur daro poveikį vidiniams įmonių procesams, prioritetą skirdami aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdysenos (ESG) principais paremtiems pokyčiams.

Tvarumas – ne tik aplinkosauga

Jau daugelį metų verdančios klimato kaitos diskusijos vis didesnę įtaką daro ir Lietuvos jaunimui. „Swedbank“ atliktas tyrimas rodo, kad net 62 proc. 18–29 metų amžiaus jaunų žmonių rūpi jų perkamų prekių bei paslaugų, ir jas parduodančių verslų tvarumas.

Dažniausiai jauniems žmonėms tvarus verslas siejasi su aplinkosauginiais aspektais: atsakingu išteklių naudojimu (56 proc.), taršos mažinimu (49 proc.) ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos vartojimu (45 proc.). 

Vis tik tyrimo duomenys liudija, kad jauni žmonės verslo tvarumą jau supranta kur kas plačiau nei tik aplinkosauginiu aspektu: 35 proc. apklaustų jaunuolių įvardijo, kad tvarus verslas yra tas, kuris sąžiningai elgiasi su partneriais bei klientais, 27 proc. pabrėžė verslo etikos, skaidrumo, sąžiningo mokesčių mokėjimo svarbą. Maždaug kas penktam tvarus verslas siejasi su investicijomis į inovacijas (19 proc.) ir atsakinga reklama, neskatinančia vartojimo (19 proc.). 

Būtent taip tvarumas versle yra suvokiamas visame pasaulyje ir apibrėžiamas Europos Sąjungos teisės aktuose.

Pasirengę keisti gyvenimo būdą ir mažiau uždirbti

Visame pasaulyje atliekami tyrimai patvirtina, kad būtent „Z“ bei jauni tūkstantmečio kartos žmonės, palyginti su savo tėvais ar seneliais, kur kas labiau nerimauja dėl klimato kaitos padarinių. Jie aktyviai išreiškia savo poziciją ir yra pasirengę brangiau mokėti už tvaraus verslo pagamintus produktus ar teikiamas paslaugas bei uždirbti mažesnę investicijų grąžą vardan tvarios verslo transformacijos. 

Tarptautinės konsultacijų įmonės „Ernst & Young“ ir tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos „Junior Achievement“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo respondentai iš 72 šalių, rodo, kad, maždaug penktadaliu daugiau „Z“ ir tūkstantmečio kartos jaunų žmonių (64–65 proc.) yra pasirengę keisti savo gyvenimo būdą, kad tik sumažintų įtaką klimato kaitai, palyginti su vyresniais respondentais (44–43 proc.). 
Tuo metu Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) švietimo partnerės, studentų organizacijos tvarumui „SOS International“ atliktas tyrimas parodė, kad 90 proc. studentų yra pasirengę dirbti už mažesnį atlyginimą, tačiau įmonėje, kuri rūpinasi tvarumu ir yra socialiai atsakinga. 

Iššūkis ar galimybė verslui?

Tarptautinės konsultacijų kompanijos KPMG Jungtinėje Karalystėje užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, kad pusė 18–24 metų jaunuolių ir 55 proc. 25–35 metų amžiaus žmonių atsižvelgia į darbdavio ESG įsipareigojimus. Apklausos duomenys rodo, kad 45 proc. karjerą pradedančių jaunų žmonių ieškodami darbo nagrinėjo darbdavių ESG duomenis, vienas iš trijų yra atmetęs darbo pasiūlymą atsižvelgęs į ESG kriterijus.

Šios nuostatos kol kas nedaro lemiamos įtakos Lietuvos darbo rinkai, tačiau tendencija akivaizdi ir rodanti, kad kuo asmuo jaunesnis, tuo tvarus ir progresyvus darbdavio požiūris jam svarbesnis. „Swedbank“ apklausos duomenys atskleidžia, kad jei 27–29 metų amžiaus grupėje šie aspektai svarbūs maždaug 6–7 proc. respondentų, kai tarp 18–20 metų amžiaus jaunuolių tokių beveik dukart daugiau. 

Tūkstantmečio kartos atstovai užima vis didesnę dalį darbo rinkoje, ilgainiui vis didesnį spaudimą tvariai verslo transformacijai darys ir „Z“ karta. Taigi, norėdamas pritraukti ir išlaikyti šį augantį talentų būrį, verslas neišvengiamai turės keistis ir taikyti tvaresnę praktiką ne tik gamyboje, teikdamos paslaugas, bet ir verslo procesuose. 

Tačiau jaunosios kartos darbuotojų orientacija į tvarumą neturėtų būti vertinama tik kaip iššūkis, bet ir kaip galimybė. Ko gero geriausias sprendimas, kurį dabar verslas gali priimti, tai įveiklinti jaunų žmonių susidomėjimą tvarumu ir rūpestį dėl klimato kaitos bei įgalinti juos veikti ir kurti tvarius, inovatyvius sprendimus.

18–29 m. Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2023 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1016 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 29 metų nuomones ir vertinimus.