Kodėl infliacija nebėra didžiausia Lietuvos problema?

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus. Ar tikrai infliacija nebėra didžiausia Lietuvos ekonomikos problema?

Infliaciją nuslopino kritusios žaliavų kainos

Šiais metais Lietuvoje ir kitose Europos bei likusio pasaulio šalyse nuo neregėtų aukštumų žymiai nukritusios energijos ir žaliavų kainos prisidėjo prie defliacinių tendencijų – prekių kainų mažėjimo. Negana to, į žemumas nusiritus perkamajai galiai, o Europos centriniam bankui (ECB) ir toliau keliant palūkanų normas, mažėja įmonių galimybės išaugusias sąnaudas perkelti galutiniams vartotojams. Skirtingai nei praėjusiais metais, prekybininkai yra priversti ne didinti, bet mažinti prekių kainas, imtis įvairių pardavimų skatinimo akcijų.
 
Tai patvirtina ir mažmeninės prekybos duomenys: pardavimų apimtys šalyje mažėja septynis mėnesius iš eilės, sparčiai pradėjo trauktis ir atsparumą iki šiol demonstravusių maitinimo įstaigų apyvarta, kai daugiau gyventojų nusprendė apriboti išlaidas pramogoms. Rugpjūtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maitinimo įstaigų apyvartos sumažėjo beveik 5 proc.

Paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis

Panašu, kad didelio pokyčio paslaugų kainose ateityje nematysime. Šios tendencijos priežastis pakankamai paprasta – paslaugų kainoms daugiausiai įtakos turi darbo sąnaudų augimas. Vidutinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo apie 12 proc., o dėl didinamos minimalios mėnesio algos, vidutinis darbo užmokestis palyginti sparčiai augs ir kitais metais.  
 
Dėl to paslaugų tiekėjai, tikėtina, bus priversti kelti įkainius toliau. Deja, bet kritusios paklausos ir augančių atlyginimų reiškinys gali lemti tai, jog dalis įmonių bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių. Tad nedarbo lygis gali kiek išaugti.

Infliaciją veikia kylančios naftos kainos

Prie išaugusios mėnesio infliacijos rugsėjį prisidėjo ne tik kiek pakilusios paslaugų kainos, bet ir nuo mūsų mažai priklausantys veiksniai. Naftos kainai priartėjus prie 100 JAV dol. už barelį ir esant aukščiausiame lygyje nuo praėjusio rudens, tai atsispindi didesnėse dyzelino ir benzino kainose. Kylančioms pasaulinėms naftos kainoms turėjo įtakos paskelbtas OPEC kartelio susitarimas sumažinti naftos išgavimą bei Rusijos draudimas eksportuoti dyzeliną.

Kitąmet – stiprėjanti gyventojų perkamoji galia

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, šių metų likusiais mėnesiais metinė infliacija Lietuvoje nebesieks nė 3 proc., o kitais metais, prognozuojama, nukris žemiau 2 proc. ribos.  
 
Todėl infliacija tikrai nebėra didžiausia Lietuvos problema. Nors šiuo metu lietuvių perkamoji galia išlieka mažesnė nei praėjusių metų pradžioje, infliacijai atsitraukiant matysime ir vėl augančias gyventojų vartojimo galimybes. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad atlyginimų augimas šiemet viršys 12 proc., o kitais metais sieks beveik 9 proc.
 
Apie gerėjančią situaciją kalbą ir patys vartotojai – rugsėjo mėnesio vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo aukščiausias per pastaruosius dvejus metus ir gerokai viršijo istorinį vidurkį. Aukštumose išlieka gyventojų asmeninės finansinės padėties vertinimas ir planai leisti pinigus stambiems pirkiniams.

ECB sustos ties 4 proc. riba

Negana to, panašu, kad ECB bazinių palūkanų toliau nebekels ir sustos ties dabartine 4 proc. riba. Matant itin sulėtėjusią metinę infliaciją ir šlubuojančias Europos ekonomikas, tikėtina, kad kitų metų pirmąjį pusmetį palūkanos bus pradėtos mažinti.
 
Daug didesnės rizikos išlieka šalies pramonėje, kuri itin priklausoma nuo šlubuojančių Vakarų ekonomikų, ypatingai, Vokietijos, ir į šią šalį vykdomo eksporto. Per pirmus septynis šių metų mėnesius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, lietuviškų prekių eksportas be mineralinių produktų krito daugiau nei dešimtadaliu, o eksporto užsakymai išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Per tą patį laikotarpį šalies pramonės produkcijos apimtys krito beveik 7 proc. Tai reiškia, kad šiuo metu didžiausia Lietuvos problema net nėra Lietuvoje.