Kovo 8-oji: apie moteris, nelygybę ir drabužių spintą

Dėstant ekonomikos istoriją man tenka kalbėti ne tik apie ekonomikos dėsnius ir idėjas, kurios formavosi per pastaruosius kelis šimtus metų, bet, žinoma, ir apie tas idėjas generavusius žmones. Visi iki vieno ekonomikos istorijoje aptariamų žmonių – vyrai, kurie apie ekonomiką kalba iš vyrų bei „namų šeimininkių“ perspektyvų. Ekonominis, politinis kontekstas tuo metu lėmė, kad moterys neturėjo tokių teisių kaip vyrai, negalėjo turėti lygiaverčio išsilavinimo ar netgi balsavimo teisės. Visuomenė lyčių lygybės srityje padarė didelį progresą, tačiau klausimas, ar jis yra pakankamas.
 
Kovo 8-ąją švenčiama tarptautinė moters diena gimė visai ne tulpių laukuose ir su pavasario gėlėmis, apskritai, turi mažai ką bendro. Ji atsirado iš moterų siekio išsikovoti daugiau politinių teisių ir atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę XX amžiaus pradžioje. Ir nors šiandien galime pasidžiaugti dideliu progresu moterų ir vyrų lygybės srityje, vis dar turime akivaizdžių iššūkių, apie kuriuos privalome kalbėti dažniau.

Pajamų atotrūkis – vis dar realybė

Moterų ir vyrų nelygybė yra susiformavusi ne tik dėl nevienodų galimybių įgyti išsilavinimą. Ją taip pat kursto neretai dar gajos socialinės normos, skirstant profesijas į „moteriškas“ bei „vyriškas“, motinystės iššūkiai ir nerašytos taisyklės pasiskirstant namų ruošos darbus.
 
Visiems žinomas faktas, kad egzistuoja atotrūkis tarp vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų. Remiantis naujausiais Sodros duomenimis, Lietuvoje jis siekia beveik 14 proc., ir tai reiškia, kad moterys vidutiniškai uždirba maždaug 150 eurų „į rankas“ kas mėnesį mažiau nei vyrai.
 
Didžiausias atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų yra pastebimas 35-44 metų amžiaus grupėje, tai yra, būtent tada, kai dauguma moterų grįžta į profesinį gyvenimą po motinystės atostogų. Vėliau atlyginimų skirtumas pastebimai mažėja. Mažesni moterų atlyginimai po motinystės atostogų dažnai yra įvardijami, kaip motinystės užmokesčio bauda, kuri kyla dėl nedalyvavimo darbo rinkoje auginant vaikus, taip pat ir sąmoningai renkantis dirbti mažiau valandų ar prasčiau apmokamus, bet lankstų darbo grafiką turinčius darbus.
 
Visgi įvairūs tyrimai rodo, kad skaičiuodami atotrūkį turėtume įtraukti ne tik gaunamas darbo pajamas, bet ir tai, kokias namų ruošos darbų dalis vyrai ir moterys pasiskirsto namuose. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Lietuvoje moterys atlieka maždaug du trečdalius visų namų ruošos darbų, tad tikrasis nelygybės mastas yra gerokai didesnis.
 
Nelygybė buityje reiškia, kad moterims lieka mažiau laiko ne tik pomėgiams, bet ir naujoms žinioms įgyti, ar netgi tokioms sritims, kaip investavimas, kuris, deja, vis dar taip pat yra dominuojamas vyrų. „Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad moterys sudaro 39 proc. visų investuojančiųjų, be to, moterų investuojamos sumos yra net trečdaliu mažesnės nei vyrų.

Moterų dominuojami sektoriai

Mažiau apmokami sektoriai, tokie, kaip sveikatos priežiūra ar švietimas, taip pat yra dažnai pasirenkami būtent moterų. Tai taip pat yra vienas iš veiksnių, kodėl vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi.
 
Mokslininkai teigia, kad skirstymas į moteriškas ar vyriškas profesijas atsiranda dar vaikystėje. Mergaitės yra labiau linkusios svajoti dirbti mokytojomis ar seselėmis, kai tuo metu dauguma berniukų svajoja apie darbą su kompiuteriu ar sportininko karjerą. Šį suvokimą dažniausiai formuoja aplinka: tėvai, filmai ar net žaidimai ir žaislai, kurie atkartoja tam tikras socialines normas.
 
Vertinant pasauliniu lygmeniu, finansų bei ekonomikos sektoriai taip pat yra dominuojami išskirtinai vyrų. Tad nenuostabu, jog per visą Nobelio premijų teikimo istoriją Nobelio ekonomikos premiją nuo pat 1969 metų yra gavusios vos dvi moterys iš 92 laureatų.

Kūno masės indeksas turi įtakos pajamoms?

Nors didelė dalis problemų, kalbant apie moterų ir vyrų nelygybę, su laiku yra sprendžiamos, vis gi atsiranda ir naujų iššūkių. Pavyzdžiui, atlikti tyrimai rodo, kad antsvorio turinčios moterys gauna mažesnį atlyginimą nei jų lieknesnės bendraamžės. Tuo tarpu darbo užmokestis tarp antsvorio turinčių ir neturinčių vyrų skiriasi nežymiai. Ir tokia „bauda“ moteriai už antsvorį nėra menka – ji vidutiniškai siekia apie 10 proc. jos darbo užmokesčio. Taip pat nustatyta ir tai, kad kuo daugiau antsvorio moteris turi, tuo užmokesčio skirtumas yra didesnis.
 
Žinoma, tiksliai tai įvertinti yra pakankamai sudėtinga, negano to, tikėtina, kad realiame gyvenime situacija gali būti dar prastesnė – pavyzdžiui, kai moteriai dėl jos kūno svorio darbo išvis pasiūlyta nebuvo. Ir tai patvirtina keletas eksperimentų. Švedijoje atliktas tyrimas rodo, kad į darbo atrankos interviu rečiau buvo pakviestos tos moterys, kurios gyvenimo aprašyme esančioje nuotraukoje atrodė apkūnios nei, palyginimui, tos moterys, kurių kūno masės indeksas (KMI) atitinka „normas“.
 
Prie to prisideda ir socialinės normos, grožio suvokimas visuomenėje, kuris moterims dažnai kelia „aukštesnius“ standartus, ir asmeninių savybių vertinimas per išvaizdos prizmę. Pavyzdžiui, kad apkūnus žmogus tikriausiai yra mažiau atsakingas arba ne toks darbštus. Kita vertus, dėl vyraujančio grožio kulto ir pačios moterys gali save nuvertinti, rečiau prašyti atlyginimo pakėlimo, arba net nebandyti kandidatuoti į naujas pozicijas.

Dovanoti ne tik tulpes

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyn, kuri taip pat dirbo ir Vokietijos gynybos ministre bei augino septynis vaikus, televizijos laidoje kažkada buvo paklausta vieno klausimo − ar ji labiau norinti būti „bloga mama“ ar „bloga ministrė“.
 
Kovo 8-ąją turėtume moterims dovanoti ne tik tulpes, bet ir prisiminti vis dar egzistuojančius realius iššūkius lyčių lygių galimybių srityje. Ir nors progresas šioje srityje yra neabejotinas, o moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, Lietuvoje jau yra daugiau nei vyrų, įvairūs palyginimai ir skaičiavimai rodo – dar turime daug kur tobulėti mažindami lyčių nelygybę.