„Swedbank“ tyrimas: beveik penktadalis gyventojų uždirba mažiau nei išleidžia

Vidutiniškai 17 proc. gyventojų kiekvieną mėnesį išleidžia daugiau nei uždirba. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas Finansinės sveikatos indeksas. Su šia problema susiduria beveik ketvirtadalis 30–39 m. gyventojų.

„Kasdienių finansų balansas, kuomet išleidžiame mažiau, nei uždirbame – itin svarbus geros finansinės sveikatos komponentas. Išlaikydami šią pusiausvyrą jaučiamės saugiau, atrandame erdvės taupymui bei kitų didesnių finansinių tikslų siekimui. Vis dėlto, beveik penktadalio gyventojų išlaidos viršija pajamas, o 30–39 m. amžiaus gyventojų išlaidos pajamas viršija dar dažniau“, – sako „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, 30–39 m. gyventojai – viena finansiškai aktyviausių amžiaus grupių. Šie žmonės patiria daugiau išlaidų siekdami susikurti aprūpintą buitį, todėl balanso jiems tenka ieškoti tarp daugybės įsipareigojimų.

Reguliariai finansus planuoja 2 iš 5

„Užsitikrinti gerą finansinę sveikatą reguliariai neplanuojant finansų – sudėtinga užduotis. Ypač, kai turime daug skirtingų finansinių įsipareigojimų, o greta jų – ir norą gyventi aktyvų socialinį gyvenimą, pamatyti pasaulį, skirti laiko savo hobiams. Aiškiai nesusidėlioję išlaidų eilučių visiems poreikiams ir norams, galime gerokai viršyti savo finansines galimybes“, – teigia J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimas, reguliariai – kiekvieną mėnesį – savo finansus planuoja 44 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai tai daro 40–49 m. gyventojai (51 proc.). Tuo metu 30-39 m. gyventojai tai daro rečiau (40 proc.). Pasak J. Cvilikienės, planavimo trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl šiems gyventojams sudėtingiau išlaikyti pajamų ir išlaidų pusiausvyrą.

„Apklausos duomenimis, gyventojų, kurių išlaidos viršija pajamas arba yra joms lygios, pasitaiko ne tik tarp mažiausias pajamas uždirbančių gyventojų. Pavyzdžiui, tarp tų, kurių pajamos siekia 1300–1600 eurų atskaičius mokesčius, trečdalis nurodo išleidžiantys viską, ką uždirba, ar dar daugiau. Tai indikuoja, kad finansinis raštingumas ir tvaraus finansų valdymo įgūdžiai vaidina labai reikšmingą vaidmenį užsitikrinant finansų balansą“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Auksinės finansų planavimo taisyklės

J. Cvilikienės teigimu, finansų planavimo bei su juo susijusios išlaidų peržiūros kartais esame linkę vengti, nes mus kiek baugina akistata su ydingu mūsų finansiniu elgesiu. Vis dėlto, norint finansus valdyti užtikrinčiau, išlaidų peržiūra ir biudžeto planavimas yra būtini. Ypač tais atvejais, kai patiriame su finansais susijusių iššūkių.

„Svarbu suprasti, kad sugebėjimas gerai valdyti savo finansus yra įgūdis, kurį lavinti reikia visą gyvenimą. Gebėjimas planuoti finansus gali ne tik padėti jaustis užtikrinčiau nenumatytų situacijų atveju, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jaučiantis tvirtai dėl finansų, mažėja nerimo bei nesaugumo jausmas“, – pažymi „Swedbank“ finansų instituto vadovė.

Pasak J. Cvilikienės, nusprendus imtis savo finansų kontrolės, pirmiausia svarbu kruopščiai peržiūrėti visas paskutinių poros mėnesių išlaidas, nepraleidžiant pro akis tokių, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingos.

Kai jau žinome, kam ir kiek išleidžiame, galime nesunkiai identifikuoti savo finansines juodąsias skyles bei nuodėmes. Tai padės suprasti, kokių išlaidų galime sumažinti, idant nepritrūktų pinigų būtinosioms išlaidoms bei taupymui.

„Tuomet beliks susikurti biudžeto planą, kuriame pajamos suskirstomos į aktualias kategorijas, ir jo laikytis. Prioritetą tokiame plane vienareikšmiškai reikėtų teikti būtinosioms išlaidoms ir finansinio rezervo kaupimui, jei tokio dar neturime. Likusios biudžeto eilutės turėtų būti skirtos kintančioms išlaidoms, tokioms, kaip apranga, avalynė bei hobiai. Kad būtų paprasčiau pirmą kartą ėmusis biudžeto planavimo, 50 proc. pajamų reikėtų numatyti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintančioms išlaidoms, o 20 proc. – taupymui ir investavimui“, – sako J. Cvilikienė.