„Swedbank“ tyrimas: per išpardavimus įsigytų pirkinių niekuomet nesigaili tik penktadalis gyventojų

Per masinius išpardavimus, tokius, kaip „Juodasis penktadienis“, apsiperka kas antras šalies gyventojas, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, per išpardavimus perkamus pirkinius iš anksto suplanuoja tik 21 proc. gyventojų ir vos 22 proc. per išpardavimus apsiperkančių gyventojų teigia niekuomet nesigailintys dėl įsigytų pirkinių.

„Per išpardavimus teigia apsiperkantys 49 proc. gyventojų, o jų išlaidos, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, kasmet didėja. Praėjusiais metais per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną „Swedbank“ klientai lietuviškose interneto parduotuvėse išleido apie 12,8 mln. eurų. Tai buvo 28 proc. didesnė suma nei 2022 m. Kaip rodo duomenys, vidutiniškai vieno apsipirkimo metu gyventojai išleido 69 eurus“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Kaip pažymi J. Bagdanavičiūtė, dalį šių išlaidų sudaro impulsyvūs pirkiniai. Gyventojų apklausa rodo, kad spontaniškai per išpardavimus pinigus leidžia 13 proc. gyventojų. Bent dalį išpardavimų pirkinių iš anksto suplanuoja 21 proc. gyventojų, 6 proc. teigia, kad visi pirkiniai būna suplanuoti.

„Nors išpardavimai dažniausiai mus vilioja noru sutaupyti, realybė ne visada atitinka mūsų lūkesčius. Visuomet panaudojantys įsigytus daiktus teigia mažiau nei pusė – 45 proc. per išpardavimus apsiperkančių gyventojų. Tuo metu beveik 7 iš 10 prisipažįsta bent retkarčiais pasigailintys tokių pirkinių. Taigi, mūsų bandymai sutaupyti kartais virsta veltui išleistais pinigais ir vietą namuose užimančiais nenaudojamais daiktais“, – kalba J. Bagdanavičiūtė.

Dažniausiai nepanaudoja drabužių

Kaip rodo tyrimas, 35 proc. gyventojų per išpardavimus yra įsigiję daiktų, kuriuos panaudojo vos kartą ar kelis. Tuo metu beveik kas dešimtas respondentas nurodo per išpardavimus įsigijęs daiktų, kurių niekuomet nepanaudojo.

„Tarp dažniausiai nenaudojamų ar panaudojamų vos kelis kartus daiktų pirmąją vietą užima drabužiai ir avalynė. Jų nedėvintys arba dėvintys juos vos kelis kartus nurodo 43 proc. gyventojų. Antroje vietoje tarp dažniausiai nepanaudojamų išpardavimų pirkinių rikiuojasi kosmetikos ir higienos prekės (31 proc.), trečioje – hobiams skirti reikmenys (28 proc.)“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.  

Prekių namų dekorui sako nepanaudojantys ar beveik niekuomet nepanaudojantys 26 proc. respondentų, elektronikos prietaisų – 23 proc. Tuo metu per išpardavimus įsigytų knygų, kaip rodo tyrimas, neatsiverčia ar taip ir neperskaito 18 proc. gyventojų.

Grėsmė – impulsyvumas ir sukčiai

„Nors, kaip rodo tyrimas, ir suplanavusieji pirkinius kartais nusiperka daiktų, kurių vėliau nepanaudoja ar dėl kurių gailisi, vis tik jiems taip nutinka rečiau. Todėl pirma taisyklė, kuria per išpardavimus rekomenduojama vadovautis kiekvienam yra pirkinių planavimas. Įsigydami tas prekes, kurių mums iš tiesų reikia, turime didžiausius šansus iš tiesų ir sutaupyti“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.

Prieš prasidedant išpardavimams „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė pataria susidaryti reikiamų prekių sąrašą ir juo vadovautis. Kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, „Juodajam penktadieniui“ tapus ne vienos dienos, o kelių savaičių akcija, susiplanuoti bei su nuolaidomis įsigyti reikalingus daiktus tapo dar paprasčiau.

„Šiandieną, kai išpardavimų akcijos tęsiasi ilgiau, turime daugiau laiko sumaniam apsipirkimui. Galime patikrinti, kuriose fizinėse ar internetinėse parduotuvėse kainos iš tiesų yra pačios palankiausios, bei neskubėti pirkti tą pačią dieną, taip sumažindami impulsyvių pirkinių riziką“, – kalba J. Bagdanavičiūtė.

Tačiau, pasak J. Bagdanavičiūtės, savo pinigus svarbu saugoti ne tik nuo mūsų pačių impulsyvaus išlaidavimo, bet ir nuo sukčių.

„Puikiai suprasdami žmonių psichologiją ir norą „sumedžioti“ geriausias kainas, tuo linkę pasinaudoti ir sukčiai. Gan dažna jų naudojama taktika – kurti netikras internetines parduotuves ir siūlyti žinomų prekės ženklų produktus su itin didelėmis nuolaidomis. Tad apsiperkant per išpardavimus, geriausia rinktis žinomas ir patikimas internetines parduotuves. Na, o jei dėmesį patraukia iki tol nematyta, reikėtų paieškoti atsiliepimų apie ją, patikrinti, ar parduotuvė pateikia savo kontaktinius, juridinio asmens registracijos adreso duomenis“, – kalba „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė.