Dvidešimt metų kovoje su maisto švaistymu: tvari „Maisto banko“ misija

Norėdami padėti gamtai ir savo piniginei, vis daugiau žmonių ieško būdų neišlaidauti ir vartoti atsakingai. Viena iš sričių, kur patobulėti gali kone kiekviena šeima Lietuvoje – maisto švaistymas.

Praėjusiais metais „Swedbank“ ir „Norstat“ atlikta apklausa parodė, kad 15 proc. žmonių mano, kad išmeta daugiau negu turėtų, o penktadalis išmetamų produktų kiekį apibūdina kaip „protingą“. Valstybinės maisto ir vaterinarijos tarnybos duomenimis per metus vienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 60 kilogramų maisto. 

Gegužės 24-ąją „Swedbank“ socialinis partneris, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ švenčia dvidešimtąjį gimtadienį. Kviečiame susipažinti su jų tvaria misija ir išsamiau pakalbėti apie maisto švaistymo problemą Lietuvoje ir pasaulyje. Savo įžvalgomis dalinasi „Maisto banko“ vadovas Simono Gurevičius.

Išgelbėti galima ir maistą

„Tai, kaip prieš pradėdamas dirbti „Maisto banką“ įsivaizdavau pats, ir tai, kas iš tiesų yra „Maisto bankas“, yra gerokai skirtingi dalykai“ , – juokiasi „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius. Nors nepratusiai ausiai tai gali skambėti keistai, „Maisto bankas“ visų pirma bando išgelbėti maistą. Organizacija taip pat siekia, kad nuo iššvaistymo išsaugotas maistas pasiektų tuos, kuriems tuo metu jo labiausiai reikia. 

„Šiuo metu pasaulis gyvena taip, kad nesunaudoti lieka milžiniški kiekiai maisto, ir tuo pat metu visada yra žmonių, kuriems maisto trūksta. „Maisto bankas“ yra kaip tiltas, pasiekiantis abi puses ir sprendžiantis šias dvi problemas“ , – pasakoja S. Gurevičius. 

„Maisto bankas“ nėra maisto bankas

Maisto gelbėjimas – iššūkių keliantis procesas dėl to, kad produktai negali laukti – jie genda, jų negalima ilgai laikyti, kaupti ar kitaip saugoti. Būtent todėl „Maisto bankui“ labai svarbus darbo efektyvumas ir greitis. „Stengiamės būti labai efektyvi organizacija ir perduoti maistą tiems, kurie tiesiogiai dirba su žmonėmis (bendruomenėms, Bažnyčiai, dienos centrams). Atliekame logistikos darbą, esame tarpininkai, surandantys maistui greičiausius kelius“ , – sako S. Gurevičius.  

Produktai, su kuriais dirba „Maisto bankas“ – patys įvairiausi. Tai eksperimentinės naujų produktų partijos, netinkamai paženklinta, „ne prekinės išvaizdos“ produkcija, produktai pažeistomis pakuotėmis, maistas, kurio prekybos tinklai sukaupia per daug bei produktai, nepasiekę prekybos vietų laiku dėl logistikos klaidų. Tokį maistą svarbu išdalinti greit, dėl to jis nėra vežamas į sandėlius ar laikomas ilgesnį laiką. 

Maisto švaistymas – kompleksinė problema

Galbūt sunku patikėti, tačiau vienas kitas išmestas produktas virtuvėje prisideda prie didelio masto problemos.  Iššvaistomas ne tik maistas – kartu švaistomi ir jam pagaminti reikalingi resursai, tokie kaip žemė, vanduo, energija, o į aplinką patenka gamybos ir transportavimo metu išskiriamas CO2. Tai turi neigiamų pasekmių visai Žemės ekosistemai ir klimatui. 

Kovoti su maisto švaistymu galime drauge

Pradėti kovoti su maisto švaistymu gali padėti tokie paprasti žingsniai kaip apsipirkimo planavimas, prekių sąrašo sudarymas. Svarbu atidžiai įvertinti, kiek maisto suvartosite ir pasirinkti tinkamo dydžio pakuotes, nepersistengti ruošiantis šventėms. S. Gurevičius skatina pasigaminus per daug nesikuklinti pasidalinti su artimaisiais, kaimynais ar kolegomis net jei jie nėra skurstantys. Tai taip pat puikus būdas mažinti švaistymą. 

Praėjusiais metais nuo išmetimo „Maisto bankas“ išgelbėjo 5307 tonas maisto produktų. Prie organizacijos veiklos galite prisidėti ne tik savo virtuvėje, bet ir aukodami ar savanoriaudami. Dėkojame „Maisto bankui“ už lyderystę šioje svarbioje misijoje ir linkime didžiausios sėkmės.  

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.